60 rungtynių įvairaus amžiaus Kroatijos jaunimo rinktinėse sužaidęs saugas tai vadina neįkainojama patirtimi.
„Didžiuojuosi žaidęs už rinktinę, tai kiekvienam žaidėjui ypatingas įvykis“.
Nors kroatas „Žalgiryje“ dar nesužaidė nė dešimties oficialių rungtynių, jis jau spėjo įvertinti komandos aistruolių atsidavimą.
„Net lengviau žaisti, kai komandą palaiko tokie fanai. Tikiuosi, kad kai pradėsime namų rungtynes žaisti Vilniuje jų bus dar daugiau“.
- Kaip jautiesi Vilniuje?
- Vilnius man patinka, jis panašus į Zagrebą. Apskritai Lietuva panaši į Kroatiją. Jaučiuosi čia laimingas.
- Kodėl pasirinkai „Žalgirį“?
- Norėjau žaisti klube, kuris kaunasi dėl aukščiausių titulų ir turi ambicijų tobulėti. Manau, pasirinkau teisingai.
- Kokį įspūdį susidarei apie lietuvišką futbolą?
A lyga – įdomi. Čia yra trys klubai, kurie konkuruoja dėl čempiono titulo. Likę klubai, mano nuomone yra šiek tiek silpnesni.
- „Žalgiris“ tavo pirmas užsienio klubas. Ar sunku buvo palikti šalį, šeimą, draugus?
- Žinoma, kažkiek buvo sunku, bet tai - futbolas. Situaciją palengvino tai, kad atvykau į gerą klubą ir gražų miestą. Žmonės, dirbantys klube, labai malonūs, labai šiltai mane priėmė, buvo pakankamai paprasta apsiprasti komandoje.
- Ar lengviau kai kartu žaidžia dar trys kroatai?
- Žinoma. Gyvename kaimynystėje, todėl ir laisvalaikį leidžiame kartu.
- Ką veikiate laisvalaikiu?
- Einame pasivaikščioti į miestą, pietaujame, bet aš vis dėlto daugiausia laiko skiriu poilsiui namie.
- Ar jau pramokai lietuviškai?
- Toli gražu. Tik keletą paprastų žodžių, kaip „nugara“, „ačiū“, „aš“. Lietuvių kalba man kol kas per sudėtinga.
- Ant rankos turi nemažai tatuiruočių. Ką jos simbolizuoja?
- Tiesą sakant, turiu tris, bet jos nemažos. Tai religiniai ženklai: angelas, kryžius ir mano zodiako ženklas.
