82-ejų veteranas praėjusį penktadienį pats lankėsi Prancūzijos ir Vokietijos rinktinių draugiškose rungtynėse „Stade de France“ stadione, greta kurio susisprogdino trys su Islamo valstybe siejami teroristai.
Žudynės Paryžiuje sukrėtė buvusį puolėją, kuriam priklauso daugiausiai viename pasaulio čempionate pelnytų įvarčių rekordas – 1958 metais jis pasižymėjo 13 kartų.
„Mes nebegalime priimti pirmenybių – tai turi padaryti bet kuri kita šalis, – Vokietijos laikraščiui „Die Welt“ teigė J. Fontaine'as. – Bijau, kad juodasis penktadienis čia gali pasikartoti. Ir nepanašu, kad mes pajėgtume pasirūpinti, jog taip neįvyktų. Mano nuomone, tiesiog negalime garantuoti saugumo, prideramo tokio lygio renginiui kaip Europos čempionatas. Nejaugi galvojate, kad žmonės neįvertins pavojaus ir ateityje toliau rinksis į „Stade de France“ stadioną?“
Vis dėlto manančių taip, kaip J. Fontaine'as, futbolo pasaulyje – absoliuti mažuma.
Kandidatas į FIFA prezidentus iš Prancūzijos Jerome'as Champagne'as neabejoja, kad čempionatas privalo vykti taip, kaip planuota.
„Negalime slėptis urvuose, turime kovoti už savo gyvenimo būdą ir vertybes. Reikia galvoti, kaip apsaugoti žaidėjus ir sirgalius, bet čempionatas turi būti surengtas Prancūzijoje“, – teigė futbolo funkcionierius ir buvęs diplomatas.
Panašiai galvoja ir dabartinės Prancūzijos rinktinės atstovai, kurie po penktadienio rungtynių kartu su Vokietijos futbolininkais naktį praleido stadione.
Mėlynųjų strategas Didier Deschampsas leido savo žaidėjams patiems pasirinkti, ar pirmadienį vykti į Angliją, kur laukia kontrolinis susitikimas su šios šalies reprezentacine komanda. Tokią galimybę varžovams pirmiausiai pasiūlė pati Anglijos futbolo asociacija (FA).
Bet nė vienas iš 23 futbolininkų nepanoro atsisakyti rungtynių.
Beje, kai kuriems iš jų penktadienio naktis buvo kupina siaubo dėl artimųjų likimo. Saugo Lassano Diarra pusseserė žuvo per teroristų atakas Prancūzijos sostinėje, o puolėjo Antoine'o Griezmanno sesuo sugebėjo pabėgti iš „Bataclan“ teatro, kuriame vykusį koncertą nutraukė mirtinos užpuolikų šūvių papliūpos.
Finalinio pirmenybių etapo burtai Paryžiuje bus traukiami mažiau nei po mėnesio – gruodžio 12 d. Turnyro organizatorių vadovas Jacquesas Lambertas jau pažadėjo, kad Prancūzija imsis visų reikiamų priemonių saugumui varžybų metu užtikrinti.
Palaikymą prancūzams išreiškė ir Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidentas Thomasas Bachas, pareiškęs, kad sprogimai ir šūviai, nusinešę mažiausiai 129 gyvybes, niekaip nepaveiks Paryžiaus galimybių 2024 metais surengti olimpines žaidynes. Jų sostinė bus renkama 2017 metais.
Primename, kad olimpiadų svečiai anksčiau ne kartą buvo tapę teroristų taikinių. 1972 metais Miunchene 11 Izraelio sportininkų buvo nužudyti į olimpinį kaimelį įsigavusių Palestinos grupuotės „Juodasis rugsėjis“ kovotojų, o 1996 metais Atlantoje du žmonės žuvo olimpiniame parke sprogus bombai.
