39-erių S. Mikoliūnas A lygos 36-ame ture buvo įtrauktas į startinę Vilniaus „Žalgirio“ sudėtį dvikovoje su Alytaus „Dainava“.
Specialioje ceremonijoje prieš rungtynes veteraną į aikštę iš pradžių palydėjo jaunieji „Žalgirio“ akademijos futbolininkai, o vėliau – „Žalgirio“ ir „Dainavos“ komandos.
Kaip ir žadėta, paskutinėse rungtynėse S. Mikoliūnas 13-u numeriu pažymėtais marškinėliais žaidė pirmąsias 13 minučių.
Po jų futbolininkas spaudė rankas ir dėkojo komandos draugams, sirgaliams, priklaupęs aikštės viduryje persižegnojo ir vietą aikštėje užleido 18-mečiui Martynui Šetkui.
„Tai kiekvieno futbolininko svajonė taip užbaigti karjerą. Tikrai labai dėkingas klubui, fanams, visiems žmonėms, kurie stengėsi šią progą padaryti ypatingą. O šis vakaras man tikrai ypatingas“, – jau po „Žalgirio“ laimėtos dvikovos prisipažino S. Mikoliūnas.
Žalgirietis teigė ramiai laukęs sekmadienio popietės.
„Iš tiesų, jau laukiau tos dienos, atidaviau viską, daugiau nieko daugiau nebegalėjau pasiūlyti futbolui. Tad šias rungtynes pasitikau labai ramiai“, – tvirtino S. Mikoliūnas.
Futbolininkas prieš rungtynių pradžią tarė padėkos žodžius artimiesiems, komandos draugams, pirmajam treneriui Viktorui Osetrovui, prisiminė pirmuosius žingsnius senojoje Marakanoje, kuomet raudonžandį berniuką į treniruotę už rankos palydėjo mama.
„Dabar šioje vietoje stovi tas pats jaunas berniukas, tik jau žilstelėjusiais plaukais, išpildytomis svajonėmis, įgyvendintais tikslais. Laimingiausias esu dėl to, kad turėjau nuoširdžiausius draugus, su kuriais užaugau, šeimos palaikymą, komandos bičiulius, be kurių nebūčiau įgyvendinęs tikslų. Dalinomės rūbine, kartu kovojome surėmę pečius.
Galiausiai sugrįžęs čia (į „Žalgirį“) sutikau didžiąją princesę, išgyvenome džiaugsmo ašaras, nusivylimo akimirkas, bet tai buvo mūsų, graži Lietuvos futbolo istorija.
Žiūrėdamas į jaunąją kartą, viliuosi, kad kiekvienas jaunuolis sulauks tokios karjeros ir taip gražiai paliks jo didenybę futbolą“, – jautriai aikštėje kalbėjo S. Mikoliūnas, pasidžiaugęs, jog į jo rungtynes pirmą kartą karjeroje atvyko jo senelis Jonas.
Anot žalgiriečio, simboliška, jog jį aikštėje pakeitė daugiau nei dviem dešimtmečiais jaunesnis M. Šetkus.
„Taip turi būti, toks gyvenimas. Kažkada aš keičiau veteranus, dabar ateina jų laikas, jaunimas turi perimti tą estafetę ir tradicijas. Man didžiulė garbė, kad ateina jauni ir Martynas jau vertas būti pirmoje komandoje. Tikiuosi, jis bus „Žalgirio“, o galbūt ir Lietuvos legenda“, – vylėsi S. Mikoliūnas.
„Aikštėje tos 13-a minučių... Žiūrėjau į švieslentę ir vis skaičiavau tas minutes ir galvojau, štai, viskas eina į pabaigą. Stengiausi mėgautis kiekviena akimirka, kiekviena minute ir sekunde“, – kalbėjo S. Mikoliūnas.
Anot jo, rūbinėje žaidėjai juokavo, jog per tas minutes stengsis uždirbti 11 m baudinį, pats futbolininkas turėjo draugams vieną prašymą.
„Pažeistas kelio meniskas, teks gultis ant operacinės stalo. Prieš rungtynes komandos draugus raginau labiau susigrupuoti į dešinę pusę, jog mums nekiltų problemų“, – šypsojosi S. Mikoliūnas.
