FK „Panevėžiui“ trūksta tik taško iki A lygos titulo ir po 11 metų Aukštaitijos sostinės futbolo bedruomenė galės džiaugtis šalies čempionų vardais.
Tik anot iš Panevėžio kilusio A. Klimavičiaus, futbolo infrastruktūra mieste beveik nepasikeitė nuo laikų, kai pats dar treniravosi prieš gerus 2-3 dešimtmečius.
„FK Panevėžys taps čempionais, o kas toliau? Džiaugiuosi, sveikinu, o kas toliau ir ar tikrai mano gimtame mieste taip viskas gerai su futbolu?“, – feisbuke klausia A. Klimavičius.
„Manau, kad bendra situacija su futbolo infrastruktūra nepažengusi nuo to laiko, kai pats dar žaidžiau Panevėžyje.
Visi treneriai ir akademijos su siaubu laukia žiemos, nė vienas treneris nežino, kur treniruosis vaikų grupės, nes trūksta patalpų (realiai jų nelabai ir yra).
Aišku, yra kas žiemą treniruojasi lauke, bet pasnigus lieka žaisti ant sniego arba bėgti Senvagėje ratus, nes Panevėžyje nėra traktoriuko, kuris nustumdytų sniegą.
Aišku, aš pats taip gyvenau ir taip tapau futbolininku, bet ar šiuolaikiniams vaikams ir tėvams to užtenka, ar tikrai taip pasivysime kitas šalis? Vaikų, ypač mergaičių, skaičius mieste didėja, bet ant ketvirčio aikštės kartais treniruojasi ir po 40 vaikų.
Futbolo gardeliai-aikštelės. Vilniuje jų tikrai matau daug, Panevėžyje iš viso 4 su senomis dangomis ir vieno iš jų matote nuotrauką.
Kituose gardeliuose panašios dangos, tik skylės nėra. Šermukšnių salės įėjimas per aikštelę (nes pagrindinis įėjimas parduotas)su lašančiu stogu, Ekrano salėje vaikai treniruojasi su kepurėmis ir pirštinėmis (oro temperatūra panaši esamai lauke). Uždaros pilnų matmenų aikštės iki šiol nėra (žinau, žinau, teismai vyksta).
Panevėžio miesto savivaldybė Senvagę sutvarkė, gatvės irgi tvarkomos, aišku su dideliu vėlavimu, atsilikus nuo kitų miestų ir miestelių. Gal kažkada ateis ir futbolo infrastruktūros eilė, nes dabar jos realiai nėra. Gal Panevėžys ir sporto miestas, bet ar tikrai jis dar futbolo miestas?“, – retoriškai klausia A. Klimavičius.
