Palyginęs Davido Blatto ir K. Kemzūros darbą jis pažymėjo, kad Lietuvos rinktinės strategas yra charizmatiškas lyderis, treneris su charakteriu, tačiau D. Blattas jau turi sukaupęs pergalių patirtį, o K. Kemzūra dar tik kaupia didelių pergalių patirtį, todėl K. Kemzūrai sunkiau.
V. Gomelskis tvirtina nenustebsiantis, jei Lietuva ir Rusija paklius į finalą. Tačiau, kaip žinoma, ketvirtfinalyje komandų keliai išsiskyrė. Per pirmadienio rungtynes Rusija įveikė Makedoniją ir užėmė pirmą vietą savo grupėje. Dabar jos laukia susitikimas su Serbijos rinktine, o Makedonija susirungs su Lietuva.
– Sprendžiant iš mačo su Makedonija, ar tikrai Rusija nenorėjo žaisti su Lietuva ketvirtfinalyje?
– Paskutinę sekundę įmestas tritaškis yra jau antras panašus Rusijos komandos pergalę nulėmęs taiklus metimas šiame Europos krepšinio čempionate...
- Bijok mūsų, Europa. Taip, varžybose su Slovėnija kamuolį įmetė taip pat komandos kapitonas Sergejus Monia. Tuomet jis pelnė du taškus, o per susitikimą su Makedonija – tris. Aš perkeltine prasme pasakiau, kad jis yra buvusios Jugoslavijos budelis.
– Vis dėlto D. Blattas pagailėjo minutės pertraukėlių. Kuo tai galima būtų paaiškinti?
- D. Blatto patirtimi. Nes jis savo minutės pertraukėles išsaugojo paskutinėms varžybų sekundėms. Jis tarsi jautė, jog bus įtempta pabaiga, ir jam jų prireiks būtent paskutinę minutę. Apskritai viena iš stipriausių trenerio D. Blatto pusių – patirtis ir mokėjimas išlaviruoti, esant įtemptai varžybų pabaigai. Jo patirtyje gerokai daugiau pergalių, nei pralaimėjimų su 1–2–3 taškų skirtumu.
– Grįžtant šiek tiek atgal, į rungtynes Lietuva – Prancūzija, jų pabaiga taip pat buvo labai svarbi, o prieš dvikovą jūs buvote pasirengęs statyti 100 litų už mūsų komandą?
- Niekas iki šiol taip ir nepriėjo ir nepaprašė to šimto litų. Nė vienas lietuvis. Aš juos turiu.
Juk žiūrėjau rungtynes, ir, žinote, pagal žaidimo logiką, pagal krepšinio logiką, prancūzai buvo pranašesni už lietuvius. O mačo pabaiga taip pat buvo sudėtinga, taip. Tačiau jie apsiėjo be prancūzų trenerio įsikišimo, ten viską nusprendė Tony Parkeris.
– O Lietuvos dvikova su Vokietijos rinktine? Ar jums padarė įspūdį tai, kaip lietuviams pavyko susidoroti su Dirku Nowitzkiu?
- Ne, nepadarė. Nenoriu komentuoti.
– Dabar jau aišku, su kuo Lietuva žais ketvirtfinalyje – tai Makedonijos rinktinė. Ko gali tikėtis lietuviai?
- Pozicinio žaidimo. Makedonai šiame čempionate mane stebina savo žaidimo disciplina, sutelktumu ir pasitikėjimu savo jėgomis. Jie supranta, kad šiame Europos čempionate jie negali nuo nieko pabėgti. Jie žaidžia ir 22–ą atakos sekundę nesinervina. Net nepaisant to, kad komandoje iš viso tik trys lyderiai, ir tik vieną iš jų galima laikyti žvaigžde, Makedonijos rinktinė labai veiksmingai išnaudoja visas savo stipriąsias puses.
Jei panagrinėtume Kroatiją, pavyzdžiui. Kroatai taip pat turėjo stiprių žaidėjų – kur kroatai, o kur makedonai?
Todėl aš manau, kad Makedonijos rinktinės treneris yra vienas iš stipriausių. Jis taip pat, kaip kai kurie jauni žaidėjai, yra šio Europos čempionato atradimas. Lietuviams reikės daug ištvermės, todėl kad gintis 15 sekundžių kur kas lengviau nei 24. Pabandyk atidirbti 24 sekundes gynyboje visas rungtynes pasilenkus, žemoje stovėsenoje. O juk būna: kamuolys skraido perimetru, patys makedonai nelaksto – kamuolys skraido.
– Intrigų ir siurprizų užteko ir per pirmus du čempionato etapus, o kas mūsų dar laukia?
- Olimpinės žaidynės, atkrintamosios varžybos – jos visuomet suteikia įtampos. Tiesą sakant, tai, jog Europa gauna vos du kelialapius į olimpiadą, šią įtampą gerokai padidina. Todėl visos rungtynės, kuriose nugalėjo Rusija ir kitos komandos, nesiskaito. Tai daugiau neturi didelės reikšmės. Rugsėjo 14 ir 15 d. numatomos rungtynės kiekvienai iš aštuonių stipriausių rinktinių. Keturios šiame etape pralaimėjusios komandos bus laikomos didžiausiomis šio Europos čempionato nevykėlėmis.
Visi pamirš apie tai, kad Kroatija iškrito, kad kitos stiprios rinktinės nepateko į antrą etapą. Visi pamirš, kad iš E grupės taip pat pasitraukė dvi stipriausios komandos. Ir apie jas visi pamirš, o kalbės tik apie nesėkmes tų, kurios pralaimės rugsėjo 14 ir 15 dienomis.
Ar tai teisinga? Tačiau juk sportas apskritai yra toks dalykas, kur apie teisingumą kalbėti neverta. Vienos konkrečios varžybos, vienas konkretus vakaras, žaidėjų būklė, trenerio forma, įvairūs veiksniai, kurie leis arba neleis pasiekti pergalę. Tokia yra formulė. Tokia realybė ir nėra prasmės apie ją diskutuoti, reikia siekti pergalių.
– Rusija ketvirtfinalį pasiekė be pralaimėjimų, Lietuvos kelias buvo duobėtas – pralaimėjimas prieš Ispaniją ir Prancūziją. Ką, palyginus šių rinktinių kelius, galima būtų pasakyti apie komandų žaidimo paradigmas?
- Pastaruosius dvidešimt metų tikima prietaru, kad komanda, kuri nepatyrė pralaimėjimų turnyro metu, negalės tapti Europos čempione. Tačiau aš galiu pateikti tris pavyzdžius iš ankstesnių laikų, kai komanda, kuri nepralaimėjo nė vienų rungtynių, tapo neabejotina Europos čempione.
Lyginant abu trenerius galima būtų teigti, kad, mano nuomone, nei K. Kemzūra, nei D. Blattas ruošdami komandas būsimoms lemiamoms varžyboms neteikė didelės reikšmės praėjusių varžybų rezultatams.
Rusija galėjo pralaimėti ir Slovėnijai, ir Makedonijai, o D. Blattas vis vien su savo komanda būtų patekęs į ketvirtfinalį, viskas būtų pasikartoję. Situacija būtų buvusi lygiai tokia pati.
Panašiai ir K. Kemzūra. Man labai patinka tai, kaip dirba Kęstas. Tačiau aš vertinu jo darbą, kurį mačiau per čempionatą Rusijoje. Būtent ten aš supratau, kad treneris K. Kemzūra priklauso viduriniosios kartos Europos treneriams – vienas iš perspektyviausių, vienas iš pačių stipriausių, apie kurį po 10 metų mes kalbėsime taip pat, kaip dabar kalbame apie Dudą Ivkovičių, kaip anksčiau kalbėjome apie Bogdaną Tanjevičių – apie stumbrus.
Jis tampa stumbru, nes turi charakterį, turi valią. Jis charizmatiškas lyderis. O patirtis? Patirtis kaip ir amžius, nori nenori, ji didėja. Norėtųsi, kad jis sukauptų pergalių patirtį.
Lietuva ir Rusija iki pasaulio čempionato pradžios buvo priskiriamos komandoms, kurios čia pretenduos į pirmą ir antrą vietą. Todėl aš nenustebsiu, jei jos pateks į finalą. Jei jos nepaklius į finalą, tuomet man teks vertinti tas rungtynes.
Kaip Lietuva sužais su Makedonija? Kažkodėl esu įsitikinęs, kad Lietuva laimės, ir pergalę iškovos ne per paskutines sekundes. Kaip Rusija sužais su savo priešininke? Aš sergu už Rusijos komandą, esu rusas, todėl šios rungtynės man svarbesnės, labiau jaudinuosi, tačiau taip pat tikiu Rusijos rinktinės pergale.
- Dabar jūs kalbate apie K. Kemzūrą, o D. Blattas?
- Suprantate, taip susiklostė šių dviejų trenerių karjeros aplinkybės, kad D. Blattas dabar (jis šiek tiek vyresnis, nei K. Kemzūra) jau turi sukaupęs pergalių patirtį, o K. Kemzūra svarbių pergalių patirtį dar tik kaupia, todėl K. Kemzūrai sunkiau.
O sunkiausia Kęstui tai, kad Europos čempionatas vyksta Lietuvoje, ir tie trys milijonai lietuvių trenerių, kurie viską išmano apie krepšinį, kažkodėl nusprendė, jog Lietuva būtinai turi laimėti aukso medalius, o visi kiti reiškia nesėkmę.
Aš nežinau, ar tai didžiavalstybinis šovinizmas, ar kaip dar tai pavadinti? Tačiau iš šono tai atrodo taip kvailai. Šie sirgaliai pastatė savo rinktinę į kebliausią įsivaizduojamą padėtį ir nenori nei K. Kemzūrai, nei rinktinei padėti.
Taip, tribūnose jie rėkia, bet kritikos lavina po rungtynių su Ispanija mane sukrėtė ir įžeidė. Įsižeidžiau už K. Kemzūrą. Labiausiai savo rinktinei jie padėtų ją palaikydami. K. Kemzūra turi daugiau kompetencijos, nei jūs. Kadangi jis Lietuvos rinktinės treneris, reiškia, jis geriau nei bet kuris lietuvis išmano, kaip ruošti šią komandą. Jam patikėta ši užduotis. Jei jūs jam tai patikėjote, dabar padėkite. Kitaip pasikartos situacija kaip su mano tėčiu (Aleksandru Gomelskiu – DELFI), kai visa šalis jį spardė, o jis laikėsi savo linijos.
Ačiū Dievui, jam užteko charakterio. Aš labai nenorėčiau, kad toks spaudimas palaužtų trenerį K. Kemzūrą.
– Koks jūsų įspūdis apie čempionato organizavimą Lietuvoje?
- Neturiu pretenzijų. Čempionatas surengtas gerai, mano darbas organizuotas gerai. Čia turiu viską, ko man reikia. Už tai, kad laiku nesugrojo Rusijos himno, atsiprašė 22 tūkstančius kartų. Iš tiesų malonu girdėti visus šiuos atsiprašymus, juk visko nutinka. Tai, kad autobusas nuo viešbučio išvyksta vėluodamas 10 min. – kur nepasitaiko tokių dalykų? Nebent tik Japonijos Nagano čempionate nepasitaikė. Taigi aš esu patenkintas darbo organizavimu ir sistema, kurią mums pateikė žurnalistai.
– Už ką statysite tuos 100 litų, kurių lietuviai iš jūsų taip ir nepareikalavo?
- Už cepelinus.
