Kalbėdamas su DELFI, M. Balčiūnas tvirtino, jog niekas nė nesvarsto galimybės nutraukti iki 2012 metų sezono pabaigos galiosiančios sutarties su dabartiniu rinktinės vyriausiu treneriu. Vienas LKF vadovų taip pat pateikė savo nuomonę apie po 72 metų pertraukos į Lietuvą grįžusias žemyno pirmenybes bei mėgino įtikinti, jog jas aplankė tiek krepšinio turistų, kiek ir buvo laukta.
Patenkintas ir rezultatu, ir žaidimu
Per pirmus du Europos čempionato etapus pagreitį įgavusi šeimininkų ekipa ketvirtfinalyje užklimpo makedonų gynybos liūne, bet vėliau atsitiesė ir iškovojo penktą vietą bei kelialapį į olimpinės atrankos turnyrą.
„Prisimenant, kad prieš Europos čempionatą praradome du pagrindinius žaidėjus (Liną Kleizą ir Joną Mačiulį – DELFI), K. Kemzūra padarė fantastišką darbą, – apie nacionalinės komandos strategą atsiliepė M. Balčiūnas. – Negi dabar dėl vieno perdavimo ar dar kažko imsi kaltinti... Reikia džiaugtis, kad žaidėjai atvažiavo į rinktinę, atidavė visas jėgas ir sukūrė didžiulę šventę. Emociškai penkta vieta netgi geriau nei ketvirta“.
LKF generalinis sekretorius gyrė K. Kemzūrą ir dėl žaidėjų, atsidūrusių galutinėje rinktinės sudėtyje, pasirinkimo.
„K. Kemzūrai reikėjo sulipdyti absoliučiai naują komandą, ir jam tai puikiai pavyko. Aš esu tikras, kad tai, ką padarė K. Kemzūra, yra maksimumas – abejoju, ar kas nors kitas būtų taip išmintingai viską sudėliojęs“, – tikino M. Balčiūnas.
Užsienio aistruoliai: kas kaip moka, taip ir skaičiuoja
Paprašytas įvertinti čempionato organizatorių darbą, LKF atstovas taip pat negailėjo gerų žodžių.
„Manau, kad padarėme neblogą darbą už minimalų biudžetą, tad lėšos buvo panaudotos labai efektyviai. Mes labai rizikavome, bet, jei taip galima pasakyti, pralindome pro rakto skylutę“, – vaizdžiai aiškino M. Balčiūnas.
Tiesa, nors „FIBA Europe“ organizacija lietuviams priekaištų beveik neturėjo, nusivylimas kilo pačioje Lietuvoje: dalis paslaugų sektoriaus atstovų skundėsi nesulaukę žadėtos užsienio aistruolių armijos, o ekonomistas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Europos čempionatas neturėjo tokios didelės įtakos šalies ekonomikai kaip tikėtasi. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovės Evaldos Šiškauskienės duomenimis, iš žadėtų 30 tūkst. krepšinio turistų Lietuvoje lankėsi tik maždaug trečdalis.
Tuo tarpu M. Balčiūnas tikino, kad, remiantis jo turima informacija, aistruolių iš kitų valstybių atvyko beveik tiek, kiek laukta.
„Bendrą sirgalių skaičių aš skaičiuoju pagal parduotus bilietus ir informaciją, kurią mums pateikė užsienio krepšinio federacijos. Jos turbūt geriausiai žino situaciją. Man įdomu, kas Lietuvoje yra tas vunderkindas, kuris suskaičiavo tuos sirgalius?
Galiu tvirtai pasakyti, kad atvažiavo bent 25 tūkst. sirgalių. Ne visi jie Lietuvoje miegodavo viešbučiuose: kasdien atvažiuodavo 2-3 tūkstančiai latvių sirgalių. Tai ką, jie – ne užsieniečiai? Vien žurnalistų Kaune buvo daugiau nei tūkstantis. O jie daugiausiai moka už viską“, – dėstė LKF generalinis sekretorius.
Pavyzdingai pasirengė sostinė
Vis dėlto M. Balčiūnas pripažino, kad kai kurie pasipelnyti iš Europos pirmenybių troškę verslininkai perlenkė lazdą ir nepamatuotai pakeltomis paslaugų kainomis atbaidė užsieniečius.
Vieno LKF vadovų žodžiais, verslininkai, kurie tikėjosi greito efekto, pralaimėjo, nes labiau derėjo rūpintis ilgalaike nauda.
„Iš šio čempionato visi gavome neįkainojamos patirties: ir mes – organizatoriai, ir viešbučiai, ir taksistai, kurie Vilniuje už kilometrą, jei neklystu, paprašydavo 15 litų. Ne visi taip elgėsi – tiesiog kai kas griebė šią progą atsiraitoję rankoves, ir būtent jie labiausiai nudegė“, – dėstė M. Balčiūnas.
LKF atstovas pastebėjo, kad ir ne visos savivaldybės vienodai sėkmingai išnaudojo galimybę reklamuotis tarptautinėje arenoje. Anot jo, kiti miestai turėtų imti pavyzdį iš „fantastiškai čempionatui pasiruošusio“ Vilniaus.
„Dabar, kai mes turime puikias arenas, ypač savivaldos lygmenyje būtinos aiškios strategijos: kaip greta arenos pridėti bent jau pakankamą viešbutį, grupę žmonių, kurie būtų pasiruošę priimti didelius renginius“, – į ateitį žvelgė M. Balčiūnas.
Primename, kad rugpjūčio 31-rugsėjo 18 d. Lietuvoje vykusių Europos pirmenybių, kuriose pirmą kartą dalyvavo 24 ekipos, aukso medaliais pasipuošė Ispanijos krepšininkai, sidabras atiteko prancūzams, bronza – rusams.
