„Daug visko šiandien, kopos piktos. Bet pačioj pradžioj reikalų prisidariau pats. Nuo kopos dar pradžioje ant priekio nukritome“, – skundėsi V. Žala.
Pasirodo, pilotas praleido pro akis tą vietą, kur turėjo nusileisti, ir vožėsi savo bolido priekine dalimi į žemę.
„Iš karto paranoja dėl gedimų. Vairas į šoną, galvojau, kad amortizatorius leidžia. Vienas neatidumo momentas ir visai dienai reikalų – važiuoji ir klausinėji, kiek liko dar važiuoti“ – raukėsi V. Žala.
Jis neslėpė, kad akimirką buvo pagalvojęs, kad apvers automobilį per priekį aukštyn ratais, tačiau pavyko išsilaikyti.
„Svarbiausia, kad prieš kokius 300 metrų buvo bagis vienas nusivertęs, malūnsparnis nuskrido ten. Atrodo, kad ką tik pamatėm, bet kitą lenkimą važiavau ir nesitraukia balvonai, taip nervina. Užsižioplinau ir vožiausi“, – aiškino V. Žala.
Negana to, keliose vietose ekipažas strigo smėlyje, tad teko kapstytis lauk. V. Žala, čiupinėdamas kaklą, kurį neblogai trūktelėjo automobiliui priekiu atsitrenkus į žemę, prisipažino, kad jam ši diena – ilgiausia per visą Dakarą.
„Kam čia buvo smėlio mažai, tai jau po šios dienos turėtų užtekti. Tas kopų ir smėlio ruožas 120 kilometrų tokios, kad daug dirbti reikėjo“, – sakė S. Jurgelėnas.
Pasak jo, atrodo, kad organizatoriai sugalvojo, kad ryte visi „palaužys mašinėles“, o popiet visi, pasiėmę kastuvėlius, eis pažaisti į didelę smėlio dėžę.
„Reikia kažkaip išgyventi dar tris šitas dienas“, – purtė galvą V. Žala.
Preliminariais duomenimis, ekipažas lenktynes baigė būdamas 23-oje vietoje. Absoliučioje Dakaro automobilių įskaitoje lenktynininkai smuktelėjo į 15-ąją vietą.
