Atkritimo etapas – taip trečiuosius etapus šiame maratone vadina sportininkai, po jų dažnai varžybas baigia nemaža dalis lenktynininkų.
Šiemet organizatoriai pasistengė, jog šis išbandymas pateisintų savo vardą – pirmojoje greičio ruožo dalyje bekelėje tvyrojo tikras chaosas – daug lenktynininkų važiavo į skirtingas puses, trasoje vienas po kito klimpo automobiliai.
„Pirmi 70 km buvo tikra bekelė – fesh fesh smėlis, daug dulkių, krūmų ir kitų Pietų Amerikos gamtai būdingų elementų. Plotas buvo milžiniškas, o bolidai – plačiai išsiskirstę visame lauke, čia gavome gausybę signalų – tokių, kuriuos gauni važiuojant kelių šimtų metrų atstumu nuo užklimpusio automobilio. Ir patys buvome trumpam užklimpę, vėliau dar ir prakirtom padangą, bet viskas gerai – reikia gi pajudėt“, - įspūdžius iš greičio ruožo starto pasakojo A. Juknevičius.
„Vėliau jau buvo daugiau klasikinio ralio trasos, gazas dugnas ir važiuoji. Nebloga, sunki diena, tikrai verta visų epitetų, kuriuos kalbėjo lenktynininkai prieš startą.“
Rytoj lenktynininkams vėl teks kopti į kalnus – ketvirtojo etapo trasos vidutinis aukštis – 3500 m virš jūros lygio. Iš viso aukštikalnėse ketvirtadienį sportininkai įveiks 521 km ir po jų atsidurs jau trečiojoje Dakaro šalyje – Bolivijoje.
