Dabar jau įprasta ir tai, kad Dakaras vyksta maždaug 14 dienų, tad ir poilsio diena numatyta tik viena. Vis dėlto, taip buvo ne visada. Anksčiau Dakaras vykdavo ilgiau ir siekdavo netgi 3 savaites. Štai, pavyzdžiui, 1992 metais vykęs Dakaras startavo 1991 metų gruodžio 23-ą dieną, o finišas buvo skelbiamas 1992 metų sausio 16-ą. Lenktynės iš Paryžiaus į Keiptauną (Pietų Afrika) vyko 25 dienas. Tuomet sausio 8 ir 9 dienos buvo skelbiamos poilsio dienomis.
Vis dėlto, kaip ir tuomet, taip ir dabar poilsio diena skirta poilsiui tik dalinai. Vykstant greičio ruožams turi dirbti visa komanda – technikai, mechanikai ir, žinoma, vairuotojai. Tačiau sulaukus poilsio dienos, jos metu daugiau ar mažiau, pagal galimybes, ilsisi tik ekipažas, mat ši diena yra pati darbingiausia komandos mechanikams.
Įpusėjus sunkiausioms pasaulio lenktynėms svarbu užtikrinti, kad technika laikytų iki pat finišo, todėl komandų technikai kaip reikiant kimba į darbus, kad patikrintų ne tik svarbiausius, tačiau net ir smulkiausius automobilių, bagių, keturračių, motociklų ir sunkvežimių taškus.
Benediktas Vanagas, paklaustas, kaip poilsio diena atrodo jo komandai, patvirtino, kad šią dieną į poilsį orientuojasi tik ekipažas, mat technikai stengiasi padaryti viską, kad būtų užtikrinta, jog antroje Dakaro pusėje technika nepakiš kojos rezultatui.
„Dakaro viduryje tradiciškai yra poilsio diena, kuri iš tiesų poilsio diena yra tik vairuotojams – tik ekipažams, nes nevyksta greičio ruožas. Tačiau per šią poilsio dieną labai daug darbo turi technikai, nes tai yra Dakaro vidurys, būna panaudota daug visokiausių resursų – automobiliams sutiksi kilometrai, sakant perkeltine prasme. Todėl vyksta ne tik planinis automobilio aptarnavimas, bet ir pagrindinių agregatų aptarnavimas, kaip pusašiai, reduktorius, pavarų dėžė, amortizatoriai. Jie yra arba keičiami, arba perrenkami. Kitaip tariant, ta diena yra skiriama labai dideliam techniniam darbui, nes Dakaro visas kilometražas, bet kokiam sportiniam bolidui, yra per didelis. Paprastai jis yra dalinamas dienomis ir pusėmis, tad į antrą Dakaro pusę automobiliai išvažiuoja vėl maksimaliai švieži“, – pasakojo B. Vanagas.
Paklaustas, kaip ši diena atrodo iš vairuotojų perspektyvos, bei kokia veikla užsiima ekipažas, B. Vanagas patikino, kad šią dieną „pažiūrėti miesto“ nėra nei galimybių, nei noro, mat visas laikas maksimaliai yra išnaudojamas miegui, poilsiui ir būtiniems reikalams.
Po poilsio – antras šansas
Tiesa, poilsio diena svarbi ir tiems ekipažams, kurie dėl įvairių priežasčių negalėjo finišuoti pirmojoje Dakaro pusėje, tačiau viliasi startuoti „Dakar Experience“ kategorijoje, kurioje dalyviai nebesivaržo dėl rezultato, tačiau kaupia patirtį toliau startuodami greičio ruožuose po poilsio dienos.
Dėl automobilio gedimo – lūžusio šakės tvirtinimo po smūgio kopose, po pirmosios Dakaro maratono dienos iš įmaratono buvo priverstas pasitraukti ir lenktynininkas Vaidotas Žala. Tiesa, vos pranešęs šią naujieną lietuvis patikino, kad sutaisius techniką komanda kovą tęs antroje Dakaro pusėje.
„Iš maratono greičio ruožo esam priversti trauktis. Bandėm dar toliau važiuot, bet matau, kad tas automobilis gali likti kopose keliom dienom. Kas nutiko? Nutiko tai, kad už vienos kopos buvo gili gili duobė ir į ją pataikėm nosimi. Greitis nebuvo didelis, bet to užteko, kad atitrūktų vienas iš šakės tvirtinimų – tiesiog nutrūko varžtas, tačiau negalim pakeisti, nes dalis varžto liko savo vietoj. Bandėm toliau važiuoti, tvirtinti diržu, bet matau, kad per didelė rizika, nes net paprastu keliu važiuojant ji sunkiai valdoma. Varom iki bivako, ilga dienelė buvo. Bet Mažylį sutvarkysim ir varysim toliau.“, – po pirmosios Dakaro maratono dienos sakė V. Žala.
Per poilsio dieną V. Žala patvirtino, kad komandos automobilį pavyko sutaisyti ir ekipažas jau sekmadienį stos prie 7-o greičio ruožo starto linijos.
