Labai išgyvenau, kad lietuviai, neduok Dieve, pralaimės Vokietijos krepšininkams, iškris iš Europos čempionato ir nežais naujoje „Žalgirio“ arenoje. Šitas baimės kompleksas mane slėgė psichologiškai, ypač nuvargino pralaimėjimas prancūzams, nors mūsų vyrai puikiai žaidė su jų gretose esančiomis NBA žvaigždėmis.
Prieš vokiečius lietuviams buvo labai svarbu laimėti. Varžovų komandoje siautėjo Dirkas Nowitzkis ir Chrisas Kamanas, iš kurių vieną norėtume matyti „Žalgiryje“. Sėkminga mūsų trenerių žaidėjų rotacija privertė jau pirmą ketvirtį nervintis ir klysti D. Nowitzkį, kurį tokį pirmą kartą mačiau per šį čempionatą. Vėliau Dirkas buvo galutinai išmuštas iš vėžių. Lietuvos rinktinė puikiai išnaudojo visą savo žaidėjų potencialą ir kaip malūnas sumalė NBA žvaigždes.
Kai „Žalgiris“ du sezonus bandė įvesti tokią rotacijos sistemą, kuri leidžia išnaudoti visus žaidėjus ir padeda išvengti žaidimo „duobių“, tai visi krepšinio profesoriai juokėsi, kritikavo ir trukdė ją įgyvendinti. Dabar visi įsitikino, kad Lietuvos rinktinė neapsiriko. Kęstutis Kemzūra įrodė, kad šita sistema puikai veikia. Pasak Šarūno Marčiulionio, tai – vienas mūsų rinktinės raktų į sėkmę.
Išsekusios Vokietijos rinktinės žaidimo fone Lietuvos krepšininkai atrodė energingi ir laimingi. Valio! Dvi pirmos užduotys įvykdytos. Laukiame Lietuvos rinktinės „Žalgirio“ karalystės pilyje – didžiausioje ir „kiečiausioje“ Europos arenoje.
