Taikikliai išsiderino beveik visiems
Keturis kėlinius Hjustono „Hofheinz Pavilion“ arenoje nepajėgusi atsiplėšti nuo stebuklų nedemonstravusių britų, Lietuvos rinktinė viltį iškovoti pirmą šiais metais pergalę galiausiai buvo priversta padėti ant likimo svarstyklių.
Paskutinės lietuvių atakos metu po krepšiu prasiveržęs Tomas Delininkaitis išvedė savo komandą į priekį rezultatu 63:61. Atsakomasis Dano Clarko tolimas metimas buvo arti tikslo, bet Fortūna pasigailėjo Lietuvos rinktinės.
Lengviau atsikvėpęs K. Kemzūra po mačo tikino, kad jo ekipa buvo vertesnė pergalės, tačiau pastaroji treneriui turėjo sukelti ne ką daugiau džiaugsmo nei rūpesčio.
Varganu 40 proc. metimų „iš žaidimo“ taiklumu varžovų krepšį atakavę lietuviai šaudė pro šalį ne tik iš tolimų distancijų, bet ir iš baudos aikštelės ar kontratakuodami.
„Deja, puolime dar ne visi žaidėjai yra įgavę gerą sportinę formą, nepataiko atakuodami laisvi. Turėjome progų pelnyti taškų ir po greitų atakų, ir po specialių derinių, kurių neišnaudojome. Nemanau, kad mėtome taip, kaip galime mėtyti.
Be to, paskutiniai prie komandos prisijungę žaidėjai dar nepriima sprendimų mechaniškai, turi pagalvoti. Taisytinų dalykų vis dar yra, tebesijaučia ir aklimatizacija. Vyrai patys sako, kad akys tarsi ir mato, galva nori, bet kojos nelabai bėga“, – blankaus žaidimo puolime priežasčių ieškojo K. Kemzūra.
Vidutiniokus gynyba atlaikė
Daugiau pagyrų nei priekaištų treneris šįkart turėjo savo auklėtinių veiksmams ginantis. Britams lietuviai į savo krepšį leido įmesti ketvirtadaliu mažiau taškų nei graikams ar makedonams ankstesnėse kontrolinėse rungtynėse, be to, laimėjo kovą dėl atšokusių kamuolių 39:36.
„Teigiamų poslinkių mūsų gynyboje išties yra – atskiromis atkarpomis gynėmės tikrai gerai. Iš pradžių kilo sunkumų stabdant britų aukštaūgius, bet vėliau su tuo susitvarkėme. Iš esmės, pagerėjo mūsų gynyba nuo oponentų žaidimo du prieš du, tapo aiškiau, kada reikia keistis ginamaisiais, individualiai žaidėjai taip pat jau kiek geriau gynėsi“, – teigė K. Kemzūra.
Kita vertus, pernelyg džiaugtis pristabdę be savo lyderių Luolo Dengo ir Popso Mensah-Bonsu žaidusius britus Lietuvos rinktinės atstovai neturėtų, kadangi Didžiosios Britanijos komanda dar visą mėnesį galės ruoštis Londono olimpinėms žaidynėms, tuo tarpu lietuvių jau po 10 dienų laukia startas olimpiniame atrankos turnyre.
„Nesakau, kad aš džiūgauju ir šokinėju iš laimės. Ši pergalė nereiškia, jog dabar atsipalaiduosime, nes neva viskas sekasi. Pagerinti žaidimą tikrai galime ir per trumpą likusį laiką“, – vylėsi K. Kemzūra.
Traukė veteranas
Lietuvių žaidimas puolant sekmadienį galėjo būti dar prastesnis, jei ne 12 taškų firminiais metimais iš vidutinio nuotolio pelnęs bei 4 rezultatyvius perdavimus atlikęs Šarūnas Jasikevičius, šiemet pirmą kartą žengęs į aikštę vilkėdamas nacionalinės komandos aprangą. K. Kemzūra sutiko, kad veterano indėlis į pergalę buvo lemiamas.
„Žaisdamas du prieš du jis ir atliko perdavimų, ir įmetė pats, be to, kontroliavo žaidimą“, – Š. Jasikevičių gyrė treneris.
Smulkių sveikatos problemų turinčio Manto Kalniečio neregistravus rungtynėms, žaidimo laiką Š. Jasikevičius daugiausia dalinosi su Adu Juškevičiumi. Pastarajam mačas su britais anaiptol nebuvo toks sėkmingas kaip, pavyzdžiui, dvikova su makedonais.
„Tiesa, kad turėjau jam daug pastabų, bet reikia suprasti, jog Adas debiutuoja tokiame lygyje. Man patinka jo charakteris, jo užsispyrimas, tik nepatyrimas kartais kiša koją“, – pastebėjo treneris.
Kaip ir Š. Jasikevičiui, akistata su britais debiutinė šiame pasirengimo cikle buvo gynėjui Martynui Pociui ir puolėjui Jonui Mačiuliui. Šią savaitę prie rinktinės prisijungusiems krepšininkams rungtynės klostėsi ne vienodai: jei M. Pocius palaipsniui įsivažiavo ir baigė mačą turėdamas 10 taškų savo sąskaitoje, tai J. Mačiulis šaudė tuščiais šoviniais, prametęs visus 9 metimus „iš žaidimo“ ir triskart suklydęs. Negana to, dvikovos pabaigoje puolėjas kryptelėjo ne iki galo išgydytą čiurną – tiesa, rinktinės medikų teigimu, trauma nėra rimta.
„M. Pocius suteikė komandai energijos, keletą kartų neblogai prasiveržė. J. Mačiulis kol kas nėra geriausios formos, bet, žinodamas jo charakterį, tikiu, kad jis demonstruos tokį žaidimą, kokio iš jo laukiame“, – krepšininką užstojo K. Kemzūra.
Pratinasi prie keistų švilpukų?
Specialistas taip pat nepamiršo padėkoti Hjustono lietuviams, atėjusiems palaikyti tautiečių. Tiesa, jų buvo tik kelios dešimtys, todėl 8 tūkst. žiūrovų talpinančioje arenoje trenerių komandos ir žaidėjų šūksniai girdėjosi aiškiau nei skanduotės beveik tuščiose tribūnose.
Garsiai nuskambėjo ir pasipiktinusio K. Kemzūros žodžiai, skirti trijų sekundžių taisyklės pažeidimą Jonui Valančiūnui užfiksavusiam mačo arbitrui: „Šitas yra anglų teisėjas!“.
Po rungtynių lietuvių strategas savo nepasitenkinimą pavadino paprasčiausia emocijų išraiška, nors agresyvų kontaktinį žaidimą toleravusių teisėjų darbu ir nebuvo sužavėtas.
„Tokiose rungtynėse tokių klaidų teisėjai negali daryti. Kita vertus, neturime į tai koncentruotis, nes nežinome, koks teisėjavimas bus Venesueloje“, – pastebėjo Lietuvos rinktinės vairininkas.
Daugiau rinktinės gyvenimo akimirkų galite rasti: www.facebook.com/krepsinio.sirdis
