Tačiau būtent šis faktas, kad ispanai ir yra įsprausti į kampą, juos padaro šių rungtynių favoritais, – įsitikinęs R. Kurtinaitis.
„P. Gasolis Rio de Žaneire per rungtynes vidutiniškai pelno 18,3 taško, atkovoja po 8,7 kamuolio ir renka po 19,3 naudingumo balo. Turbūt su tokiais rezultatais į aikštelę žengti nebėra gėda?“, – artėjant mačui su Ispanija Krepšinis.lt paklausė R. Kurtinaičio.
– Kad jis įgaus formą, aš net neabejojau. Ir kalbėjau būtent apie tas rungtynes, pasirengimo ciklo rungynes, kai Pau atrodė tikrai prastai. O dabar jis žaidžia, gerai, ypač sėkmingai sužaidė pirmus du rungtynių su Kroatija kėlinius. Ir nėra nieko keisto – jis vis tiek yra aukščiausios klasės žaidėjas. O žinant ispanus, toks prastas jų startas nelabai stebina. Jie niekada čempionatų nepradeda būdami pačios geriausios formos, tačiau ilgainiui ją gerina, gerina ir pasiekia puikių rezultatų. Nepaisant pralaimėjimų, tai vis tiek yra vieni iš rimčiausių pretendentų į medalius. Mūsų laukia labai rimtas mūšis, kadangi ispanams nebėra kur trauktis. Ir jeigu mes turime pergalių atsargą, ispanai jos neturi ir jiems reikia žūt būt laimėti.
– Kaip sureagavote, kai jūsų žodžiai apie P. Gasolį buvo pacituoti net Ispanijos žiniasklaidoje ir pasiekė paties krepšininko ausis?
– Ispanijos žiniasklaida... Šiaip jau man labai keista, kad šie žodžiai juos pasiekė, o ispanai užsigavo. Tiesą sakant, jie patys mus užgavo iš anksto nuvertindami. Man sunku suprasti, kodėl ispanų žiniasklaida prieš žaidynes nusprendė, kad mes geriausiu atveju verti ketvirtfinalio, o gal net ir to neverti. Labai jau jie drąsiai kalbėjo po tų dviejų pralaimėjimų Lietuvai, kad mūsų rinktinė nieko neverta. Galbūt jie turi geresnių specialistų nei mūsiškiai? Būtų į tai galima jiems kažkaip atsakyti. O geriausia – aikštelėje. Apskritai aikštelėje mes kol kas geresni už juos.
– Laimėjome visas trejas pirmąsias rungtynes, tačiau kokio, jūsų nuomone, neatskleisto potencialo dar turi Lietuvos rinktinė?
– Aš labai tikiuosi, kad J. Valančiūnas galų gale atsiskleis. Jo potencialas – tiesiog žiaurus, ką jis demonstravo ir NBA lygoje, ir pasirengimo cikle. Tačiau labai geras dalykas tas, kad mūsų komanda yra nenuspėjama. Pavyzdžiui, su Argentina puikiai sužaidė Mindaugas Kuzminskas, kas varžovams turbūt buvo gerokai netikėta. Aišku, argentiniečiai iš dalies susitvarkė su J. Valančiūnu, tačiau aš manau, kad Jonas yra pilnas energijos ir dar iššaus. Rungtynėse su ispanais to ir laukiu, jo labai reikės dvikovose su P. Gasoliu.
– Visą klubinį sezoną kritikuotas M. Kalnietis Rio de Žaneire demonstruoja tiesiog stulbinančią formą ir yra pats naudingiausias turnyro žaidėjas. Ar jus tai stebina?
– Mantas darbais, o ne žodžiais įrodinėja, ko yra vertas. Aš jau anksčiau sakiau, kad nors sezonas jam ir nelabai sėkmingas, jis buvo ir bus pagrindinis rinktinės įžaidėjas. Mantą gerai pažįstu, jis žaidė mano treniruotose jaunimo rinktinėse. Keliai buvo šiek tiek vingiuoti, bet potencialas matėsi milžiniškas. Ir mane dabar labai džiugina, kad jis žaidžia stabiliai. Anksčiau būdavo vienos rungtynės geros, o kitos – jau prastokos, tačiau dabar visas trejas rungtynes Rio jis „supliekė“ kaip iš natų. Gerai žaidė jis ir kontrolinėse rungtynėse, tiek su ispanais Kaune, tiek su brazilais. Kad tik viskas taip būtų ir toliau.
Apskritai visa Lietuvos rinktinė palieka gerą įspūdį, kokį paliko ir pasirengimo cikle. Rezultatai geri, nors, žinoma, būna ir sunkių momentų. Svarbiausia, kad atsilaikome kriziniais epizodais, kaip kad buvo rungtynėse su Argentina. Viskas lyg ir buvo pavojinga, tačiau pats galas – sėkmingas, pataikėme baudas, šaltakraujiškumą pademonstravo Renaldas Seibutis.
– Kas, jūsų nuomone, yra Lietuvos ir Ispanijos rungtynių favoritai?
– Prognozuoti rungtynių rezultato nesinorėtų. Tačiau tas faktorius, kad mes turime atsargos, o varžovai nebeturi kur trauktis, jiems šį kartą suteikia tam tikrą pranašumą. Kita vertus, Lietuva
žaidžia puikiai, ir kas čia žino, kaip viskas gali susiklostyti. Gerai pasakė R. Seibutis: „Šiandien
mes džiaugiamės, o rytoj galvosime apie būsimus varžovus“. Pasižiūrėsime.
– Kas Rio de Žaneiro olimpiniame turnyre jums tapo didžiausiu netikėtumu (su treneriu kalbėjomės dar prieš rungtynes tarp JAV ir Serbijos, kurias amerikiečiai laimėjo vos 3 taškų persvara)?
– Labai maloniai nustebino australai. Aišku, jų pavardės garsios, bet tokio kokybiško žaidimo australų rinktinė nerodė jau seniai. Žiūrėjau jų rungtynes su amerikiečiais, buvo vienas malonumas. Ir negali sakyti, kad amerikiečiai žaidė prastai. Jie žaidė gerai, Carmelo Anthony buvo nesulaikomas. Tikrai nebuvo tas atvejis, kaip sakė Sergio Scariolo, neva JAV galima įveikti tik tokiu atveju, jei šį rinktinė žais labai blogai. Amerikiečiai žaidė puikiai, o australai visą laiką buvo greta. Ir tai reiškia, kad kautis galima, kad ši komanda pažeidžiama.
Aišku, australai mėgsta kiek „kietesnį“ krepšinį – net patys amerikiečiai skundėsi, kad juos „mušė ir spardė“. Bet čia daugiau pasiteisinimai. Aš manau, kad su JAV galėtų pakovoti ir ispanai, kurie yra lentelės dugne, tačiau iš grupės vis tiek išsikapstys. Jie sugeba susikaupti kada reikia. Negalima jų nurašyti. S. Scariolo teisingai sakė – sėkmė nuo jų šį kartą gerokai nusisukusi. Rungtynėse su kroatais P. Gasolio metimas buvo blokuotas paskutinę sekundę, vėliau mače su brazilais jis prametė svarbias baudas. Negali visą laiką tęstis juoda juosta, ateis ir balta. Norėtųsi, kad Lietuva gautų galimybę kovoti su JAV, bet apie tai kalbėti anksti.
Ir apskritai kalbėti apie būsimus varžovus ketvirtfinalyje būtų neteisinga. Mačiau prancūzų ir serbų rungtynes, kur jie neva žaidė pasiskaičiuodami, kurią vietą geriau užimti. Manau, kad tokiame turnyre tu neturi teisės skaičiuoti. Vėliau, kai bus iš tikrųjų svarbu, tu gali nebesusikaupti – buvo ne vienas toks pavyzdys. Gali nutikti ir taip, kad kortas sujaukia priešinga grupė. Tu skaičiuoji, o viskas sugriūna ir gauni stipriausią galimą varžovą. Reikia žaisti taip, kaip darome dabar ir žygiuosime pergalingai. Bent jau to tikiuosi.
