- Laukia sunkios rungtynės su Lietuvos komanda, kokios jūsų mintys apie šią ekipą?
- Nors jie yra stipriausia grupės komanda, kol kas jie dar nesurado savo žaidimo. Jeigu atvirai, manau, kad ši grupė yra labai įtempta, visos komandos yra arti. Tai rodo rezultatai, nes paskutinę dieną sprendžiasi, kas važiuoja namo, o kas – į Prancūziją. Lietuvos komandoje yra Jonas Valančiūnas, kuris sukelia bėdų visiems priešininkams, todėl mes turime gerai kovoti dėl kamuolių, nes Lietuva yra stipriausia dėl kamuolių kovojanti komanda čia, taigi turime tai kontroliuoti ir tuomet turėsime šansą laimėti.
- Ar jus nustebino Lietuvos ir Estijos rungtynių rezultatas?
- Lietuviai leido estams žaisti savo žaidimą ir strigo puolime. Lietuvos komandai pabaigoje tiesiog pasisekė, jie pataikė sunkų metimą. Bet dabar niekas nesvarbu, nes lietuviai rungtynes laimėjo. Šiandien mes turime šansą iškovoti pirmąją vietą grupėje.
- Jūs esate vienas iš tų žaidėjų, kurie žino pergalės skonį prieš Lietuvą. Ar prisimenate rungtynes 1999 metų čempionate?
- Taip, žinoma, prisimenu. Buvau 19 metų, tiesiai iš mokyklos. Žinoma, nėra jokio recepto, kiekviena komanda yra kitokia. Manau, kad dabar mūsų komanda yra labiau atletiška, o geriausias pergalės receptas – pelnyti daugiau taškų nei jie.
- Manote, kad pergalę galite pakartoti šiandienos rungtynėse?
- Aš labai to tikiuosi, mes turime šansą, galime šį grupių etapą pabaigti su puikiu rezultatu.
- J. Welschas vakar kalbėjo apie gerą atmosferą Čekijos komandoje, kokia ji yra?
- Taip, atmosfera yra labai gera. Nacionalinėje komandoje žaidžiu jau 17 metų ir atmosfera visuomet yra gera, mes visi esame draugai. Kai žaidžiame gerai, viskas yra dar geriau.
- Prieš 16 metų jūs žaidėte prieš A. Sabonį, dabar – kovosite prieš jo sūnų. Ar neapima keistas jausmas?
- Apie tai daug negalvoju, bet tai tiesa, kai žaidėme prieš Lietuvą, manau, kad jam buvo kažkur trys metai. Toks gyvenimas, istorija pasikartoja.
