Ilgesnė pauzė tarp dviejų planetos čempionatų, užsitęsusi net 12 metų (nuo 1938-ųjų iki 1950-ųjų), yra buvusi tik kartą – kai viską sugriovė Antrasis pasaulis karas ir skaudūs jo padariniai.
Nors šiuo metu Ukrainos žemėje taip pat vyksta kraugeriškas karas, 2022-ųjų FIFA pasaulio pirmenybės nuo įprasto kalendoriaus atsilieka ne dėl to. „Vėlavimo“ priežastis – tropinis Kataro klimatas, leidžiantis futbolą žaisti tik žiemą. Ilgai trunkančią vasarą temperatūra šioje Arabijos pusiasalio valstybėje perkopia ir 45 laipsnius Celsijaus.
Tačiau Kataras, kaip turnyro šeimininkas, bus išskirtinis ne tik tuo. Tai – mažiausia istorijoje šalis, priimsiantį Pasaulio taurę. Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios kartu su Kanada ir Meksika rengs kitas pirmenybes, yra didesnės net 849 kartus.
Dykumų krašte sostą saugos Prancūzijos futbolininkai, bet jų laukia nelengva dalia: tik dviem komandoms – Italijai ir Brazilijai – yra pasisekę laimėti du čempionatus iš eilės.
Maža to, pastaruosiuose trijuose čempionatuose nugalėtojų titulą gynusios rinktinės patyrė visišką fiasko: 2010 m. už borto jau po grupių etapo liko Italija, o 2014 m. – Ispanija, o 2018 m. – Vokietija. D grupėje „Les Bleus“ kompaniją palaikysiantys danai, australai ir tunisiečiai visomis savo išgalėmis stengsis pratęsti šią čempionų spąstuose tendenciją.
Nors lažybininkai šiemet pagrindiniais favoritais triumfuoti įvardija Brazilijos atstovus, nuo 1992-ųjų, kai buvo pradėtas skelbti FIFA reitingas, pasaulio čempione nė karto netapo rinktinė, tuo metu pirmavusi jame. O būtent Brazilija dabar ir užima pirmą vietą. Antra yra Belgija, trečia – taip pat labai rimta pretendente laikoma Argentina.
Pasaulio futbolo čempionatas užgimė Urugvajuje jau prieš beveik ištisą amžių.
Pateikiame 100 įdomiausių faktų ir skambiausių rekordų iš spalvingos didžiausio Sporto Karaliaus renginio istorijos:
1. Tai – pirmasis Pasaulio čempionatas, besisvečiuojantis Artimuosiuose Rytuose ir antrasis Azijoje. 2002-ųjų turnyrą kartu organizavo Pietų Korėja ir Japonija.
2. Planetos pirmenybės pirmą sykį istorijoje vyks ne gegužės, birželio ar liepos mėnesiais, o vėlyva rudenį ir žiemą. Lapkritį ir gruodį Katare žadama temperatūra dienos metu iki 30 laipsnių, o vakarais – apie 20 laipsnių šilumos.
3. Kovai su šiluma, kuri tikrai turėtų būti pakeliama, FIFA Pasaulio taurės stadionai turės oro kondicionierius. O atsigaivinti alkoholiu ar rodytis viešumoje nuo jo apsvaigus Katare yra nelegalu. Už tai gresia šešių mėnesių kalėjimas arba 850 JAV dolerių bauda. Tiesa, prie stadionų įkurtose specialiose fanų zonose vartoti alkoholinius gėrimus bus leidžiama.
4. Specialiai čempionatui Kataras pastatė net septynis naujus stadionus. Didžiausias jų – Lusailo Ikoniškasis, talpinantis 80 tūkstančių žiūrovų, priglaus finalą. Dar vieną stadioną, Chalifos tarptautinį, katariečiai renovavo.
5. Skaičiuojama, kad pasirengimas čempionatui Katarui iš viso atsiėjo apie 229 milijardus JAV dolerių. Į šią sumą įeina naujų stadionų statybos, metro linijų ir kelių tarp jų nutiesimas, taip pat naujo oro uosto, ligoninių, prekybos centrų ir šimto viešbučių pastatymas.
6. Į FIFA Pasaulio taurės mačus parduoti 3 milijonai bilietų (kaina svyravo nuo 70 iki 220 JAV dolerių į grupės etapo susitikimus ir nuo 600 iki 1600 JAV dolerių į atkrintamąsias kovas). Daugiausiai jų įsigijo Kataro, JAV, Saudo Arabaijos, Anglijos, Meksikos, JAE, Argentinos, Prancūzijos, Brazilijos ir Vokietijos aistruoliai. Tikimasi, kad pirmenybių metu šalį aplankys apie 1,2 milijono turistų.
7. Čempionatą atidarys A grupės mačas tarp šeimininko Kataro ir Ekvadoro. Jo pradžia – sekmadienį 18 valandą Lietuvos laiku. Kitomis dienomis rungtynės prasidės 12, 15, 18 ir 21 val.
8. Paprastai atidarymo susitikimai nebūna labai rezultatyvūs: vyrauja rezultatai 0:0 ir 1:0. Ypač didelė sausra turnyrą buvo užklupusi tarp 1966 ir 1978 metų, kai net keturios iš eilės inauguracinės dvikovos baigėsi be įvarčių.
9. Per 21-ą ligšiolinį turnyrą jo šeimininkams tik vieną kartą nepavyko įveikti pirmo varžybų etapo: 2010 metais Pietų Afrikos Respublika, nepaisant pergalės 2:1 prieš pasaulio vicečempionę Prancūziją, savo grupėje liko trečia.
10. Šis čempionatas yra paskutinis, kai jame dalyvauja 32 rinktinės. Nuo 2026 m. dalyvių skaičius išaugs net 50 procentų – iki rekordinio, 48-ių: komandos bus suskirstytos į 16 grupių po tris, o į atkrintamąsias pateks po dvi. Nors bendras rungtynių kiekis padidės nuo 64 iki 80, kelias iki titulo liks tokio paties ilgio kaip ir dabar – būsimiems čempionams teks sužaisti 7 mačus.
11. Mažiausiai dalyvių varžėsi 1930-aisiais Urugvajuje (sužaista tik 17 mačų) ir 1950-aisiais Brazilijoje – po 13.
12. Pasaulio čempionėmis kol kas išimtinai tampa tik dviejų žemynų rinktinės: Europos atstovės triumfavo 12 kartų, Pietų Amerikos – 9. Amerikiečiai dar visai neseniai pirmavo 9:8, bet paskutinius keturis turnyrus laimėjo europiečiai (italai, ispanai, vokiečiai ir prancūzai).
13. Turnyre debiutuojantis Kataras taps 80-uoju FIFA nariu iš 211-os, įkėlusiu savo kojas į pasaulio čempionatą. Nors tai sudaro jau daugiau nei trečdalį visų futbolo šalių, Estija (FIFA 109), Latvija (FIFA 134) ir Lietuva (FIFA 144) vis dar laukia savo šanso.
14. Islandija – mažiausia šalis, kada nors žaidusi tokiame turnyre. Su 334 tūkst. gyventojų ji net keturis sykius nusileidžia antram pagal mažumą dalyviui istorijoje Trinidadui ir Tobagui.
15. Žemiausią reitingą turėjusi rinktinė, kuriai pavyko prasibrauti į Pasaulio taurę, yra Šiaurės Korėja. Vos 105-oje pozicijoje klasifikuota ekipa 2010-ųjų turnyre PAR kalnų nenuvertė: trys pralaimėjimai, įvarčių santykis 1:12 ir paskutinė vieta čempionate.
16. Trys prasčiausiai kotiruojamos šių metų planetos pirmenybių dalyvės: Gana (FIFA 61), Saudo Arabija (FIFA 51) ir Kataras (FIFA 50).
17. Pajėgiausia pagal joje žaisiančių komandų reitingus bus B grupė (vidurkis – 15), sudaryta iš Anglijos (FIFA 5), JAV (FIFA 16), Velso (FIFA 19) ir Irano (FIFA 20) rinktinių. Silpniausia, žinoma, ta, kurioje kovos šeimininkai – A (vidurkis – 30): Nyderlandai (FIFA 8), Senegalas (FIFA 18), Ekvadoras (FIFA 44) ir Kataras (FIFA 50).
18. Visgi istorija rodo, kad reitingas – dar ne viskas. Ant pirmo FIFA reitingo laiptelįo prieš turnyrą stovėjusi rinktinė dar nė karto neiškovojo Pasaulio taurės: tris kartus laimėjo 2-ą reitingą turėjusi komanda (2002 m. Brazilija, 2010 m. Ispanija ir 2014 m. Vokietija), po sykį – 3-ią (1994 m. Brazilija), 7-ą (2018 m. Prancūzija), 13-ą (2006 m. Italija) ir 18-ą (1998 m. Prancūzija).
19. Brazilija yra vienintelė šalis, nepraleidusi nė vieno turnyro: ji pasirodys jau 22-ą kartą, Vokietija – 20-ą, Italija – 19-ą, Argentina – 18-ą, Meksika – 17-ą.
20. Tarp žaidėjų kol kas nepralenkiamas vokietis Lotharas Matthausas su 25 mačais per penkis turnyrus. Jo tautiečio Miroslavo Kloses sąskaitoje – 24, o italo Paolo Maldini – 23. Visus juos jau netrukus gali aplenkti Lionelis Messi (19). Jeigu Argentina nužygiuos iki pat finalo, o Leo žais kiekviename susitikime, jis pakils į šio garbingo sąrašo viršūnę. Į antrą poziciją gali šoktelti ir portugalas Cristiano Ronaldo (17).
21. Brazilai su 229 tiksliais smūgiais lyderiauja ir pagal per visą istoriją pelnytus įvarčius. Arčiausiai jų vokiečiai – su 226 šūviais.
22. Penkioms rinktinėms – Kinijai, Kanadai, Indonezijai, Kongo DR (buvusiam Zairui), Trinidadui ir Tobagui – pasižymėti nėra pasisekę.
23. Iš viso per 900 sužaistų rungtynių pelnyti 2548 įvarčiai (vid. 2,86). Laimė pasiųsti kamuolį į vartų tinklą yra nusišypsojusi daugiau nei 1300 futbolininkų.
24. Labiausiai varžovų gynybą skriaudžia 9-uoju numeriu vilkintys žaidėjai, per visą istoriją atseikėję jau 294 įvarčius. Nieko stebėtino, kad pagrindiniu favoritu tapti rezultatyviausiu čempionato Katare snaiperiu regimas 9-asis Anglijos rinktinės numeris Harry Kane'as.
25. Rezultatyviausias apskritai pasaulio čempionatų žaidėjas – Miroslavas Klose su 16 įvarčių. Teoriškai Katare jį gali pavyti buvęs jo komandos draugas Vokietijos rinktinėje Thomas Mulleris, sukaupęs 10 tikslių įvarčių. Cristiano Ronaldo ir Luisas Suarezas rezultatyviai yra užbaigę po 7, o Lionelis Messi, H. Kane'as ir Neymaras – po 6 atakas.
26. C. Ronaldo kartu su M. Klose, brazilu Pele ir vokiečiu Uwe Seeleriu yra vieninteliai, pasižymėję keturiuose skirtinguose pasaulio čempionatuose. Bent vienas portugalo įvartis Katare paverstų ji vienvaldžiu rekordininku. Įdomu, kad visi Cristiano įvarčiai yra sumušti grupės varžybose, atkrintamosiose jis dar nėra prabilęs.
27. 13 įvarčių per 1958 m. turnyrą Švedijoje prišaudęs prancūzas Justas Fontaine'as užfiksavo geriausio pasiekimą istorijoje. Antroje snaiperių sąrašo vietoje tame čempionate likęs Pele atsiliko perpus ir tenkinosi 6 įvarčiais. O tam, kad laimėtum Auksinį batelį 1962 m., užteko viso labo 4 įvarčių.
28. 18 ir 75 minutės yra tos, per kurias pasaulio čempionatuose krenta daugiausiai įvarčių. Rečiausiai rezultatas keičiasi 2, 40 ir 89 min.
29. Per 21-ą turrnyrą krito ir 52 įvarčiai į savus vartus. Daugiausiai jų – net 12 – užderėjo paskutinėse pirmenybėse Rusijoje.
30. Per visą Pasaulio taurės istoriją nė vienas vartininkas nėra nuliūdinęs savo oponento tiksliu šūviu. Arčiausiai to 1998-aisiais buvo paragvajietis Jose Luisas Chilavertas, tačiau galingą jo baudos smūgį 72 min. meistriškai atrėmė kolega iš Bulgarijos.
31. Trys dažniausi rezultatai planetos pirmenybėse – 1:0, 2:1 ir 3:1. Per pastaruosius 30 metų turnyro rungtynių įvarčių vidurkis visada svyruoja tarp 2,2 ir 3. O štai 1954-aisiais Šveicarijoje įvarčiais tiesiog lyte lijo – vidutinis kritulių kiekis siekė net 5,38.
32. Artėjančioje Pasaulio taurėje stigs septynių rinktinių, kurioms bent jau pagal FIFA reitingą priklausytų joje būti. Tos nelaimėlės – tai Italija (FIFA 6), Kolumbija (FIFA 17), Peru (FIFA 23), Švedija (FIFA 25), Ukraina (FIFA 27), Čilė (FIFA 29) ir Nigerija (FIFA 32).
33. Antras iš eilės planetos pirmenybes praleis ne tik apmaudžiai atrankos barjero neįveikusi dabartinė Europos čempionė Italija, bet ir praėjusio turnyro šeimininkė Rusija (FIFA 33), kuri buvo išspirta iš kvalifikacijos po to, kai pradėjo karą Ukrainoje.
34. Stadionuose labai trūks ir karo alinamos Ukrainos nacionalinės komandos, kurios svajonė dužo į šipulius bene žiauriausiu būdu – sulig kapitono Andrijaus Jarmolenkos įvarčiu ne į tuos vartus, leidusiu planetos pirmenybių duris po 64 metrų pertraukos praverti Velsui. Atrankos varžybose vos 3 taškus iš 24-ių galimų sukrapščiusi Lietuvos rinktinė liko pačiame C grupės dugne, o į čempionatą kvalifikavosi tik Šveicarija.
35. Ant didžiausios ir ryškiausios futbolo scenos neišvysime norvego Erlingo Haalando, švedo Zlatano Ibrahimovičiaus, egiptiečio Mohamedo Salah, prancūzų Karimo Benzemos ir Paulio Pogbos, ispano Sergio Ramoso, vokiečio Timo Wernerio. Nemažai klaustukų kybo ir virš kai kurių kitų žvaigždžių.
36. Pirmenybės Katare gali būti paskutinės Garethui Bale'ui (33 m.), Robertui Lewandowskiui (34 m.), L. Messi (35 metai), L. Suarezui (35 m.), Manueliui Neueriui (36 m.), C. Ronaldo (37 m.), Lukai Modričiui (37 m.), Guillermo Ochoai (37 m.) ir kitiems garsiems veteranams.
37. Kartų kaita beldžiasi ir į Belgijos vartus. Beveik pusė šios rinktinės žaidėjų (11) yra vyresni nei 30-ies, o Kevinas De Bruyne (31 m.), Edenas Hazardas (31 m.), Axelis Witselis (33 m.), Toby Alderweireldas (33 m.) ir Janas Vertonghenas (35 m.) nacionalinės komandos garbę yra gynę jau daugiau nei po 90 kartų. Visi jie padėjo Belgijai 2018-aisiais pasiekti pusfinalį ir finišuoti trečiai.
38. Bendras belgų amžiaus vidurkis čempionate bus 28-eri metai ir 5 mėnesiai. Vyriausia komanda – Iranas (29 metai ir 5 mėnesiai), o jauniausia – Gana (25 metai ir 3 mėnesiai).
39. Daugiau nei pusė – 19 iš 32 – trenerių pirmenybėse Katare debiutuos prie rinktinės vairo. Tuo metu didžiausia sukaupta patirtimi galės pasigirti 69-erių metų portugalų vedlys Carlosas Queirozas, į tą pačią upę brendantis jau ketvirtą kartą.
40. Tarp trenerių bus ir tokių, kurie yra patys bėgioję ant vejos FIFA Pasaulio taurėje. Čia ryškiausias pavyzdys – kamerūnietis Rigobertas Songas, žaidęs 1994, 1998, 2002 ir 2010 m.
41. Prancūzų karvedys Didier Deschampsas yra vienas iš trijų žmonių istorijoje, triumfavęs tiek kaip žaidėjas, tiek kaip treneris (1998 ir 2018 m.). Kiti du – vokietis Franzas Beckenbaueris (taip pat po sykį) ir brazilas Mario Zagallo (po du kartus, vieną iš jų – kaip trenerio asistentas).
42. Per jau 92-ejus metus skaičiuojančią pasaulio čempionatų istoriją dar nė karto nugalėtoja netapo ta rinktinė, kurios treneris nebūtų gimęs toje pačioje šalyje.
43. Penkiskart čempionai Brazilijos futbolininkai yra laimėję 73 mačus iš 109-ių (237 taškai). Keturissyk triumfavusių vokiečių kraityje – 67 pergalės iš 109 galimų (221 taškas).
44. Legendinis brazilas Pele vienintelis iš visų žaidėjų Pasaulio taurę į viršų kėlė net tris kartus – 1958, 1962 ir 1970 m.
45. Jam priklauso ir jauniausio įvarčio pasaulio čempionate autoriaus titulas. Pele įmušė būdamas 17 metų ir 239 dienų amžiaus. Vyriausio – kamerūniečiui Rogeriui Millai, nuginklavusiam Rusiją sulaukus 42 metų ir 39 dienų.
46. Apskritai per devynis dešimtmečius pasaulio čempionėmis yra tapusios tik aštuonios rinktinės: Brazilija (5), Vokietija (4), Italija (4), Argentina (2), Prancūzija (2), Urugvajus (2), Anglija (1) ir Ispanija (1). Paskutinį kartą nauji čempionai elitinę kompaniją papildė 2010-aisiais, kai triumfavo ispanai.
47. 2014 m. pasaulio čempionatą stebėjo beveik pusė visų Žemės gyventojų – net 3,2 milijardo žiūrovų, o 2018-ųjų dar daugiau – 3,572 mlrd. (vien finalą tarp Prancūzijos ir Kroatijos – 1,12 mlrd.).
48. Šiose planetos pirmenybėse komandoms leista registruoti ne po 23, o po 26 žaidėjus, taigi ant suolo sėdės nebe po 12, o po 15 atsarginių. Padidintas ir galimų keitimų skaičius: nuo 3 – iki 5.
49. Iš 832 žaidėjų, dėl Pasaulio taurės kovosiančių Katare, net 135 rungtyniauja Anglijos „Premier“ lygoje (16 proc.). Savo delegatus čempionate turės visi 20 šios lygos ir visi 18 Vokietijos „Bundesligos“ klubų. Pridėjus 31 futbolininką iš žemesnių lygų (iš viso – 164), Anglijos komandos bus atstovaujamas beveik dvigubai gausiau nei antras pagal skaitlingumą Ispanijos ekipų kontingentas (86).
50. Vis dėlto daugiausiai savo atstovų pirmenybėse turės ne kuri nors Anglijos ar Ispanijos komanda, o Vokietijos čempionas Miuncheno „Bayern“ (17). Antri pagal šį skaičių – „Manchester City“ ir „Barcelonos“ kolektyvai (po 16).
51. Dėl to, kad vidury sezono buvo sustabdyti įsibėgėję šalių čempionatai, FIFA tiems klubams, kurių žaidėjai varžysis Katare, mokės kompensacijas, kurių dydis – už kiekvieną žaidėją po 10 tūkst. JAV dolerių per dieną. 6 treniruočių dienos prieš turnyro pradžią ir bent 13 per grupių etapą reiškia, kad FIFA skiriama išmoka už kiekvieną futbolininką bus ne mažesnė nei 19 tūkst. JAV dolerių, o toliau viskas priklausys nuo to, kiek toli jie nužygiuos. Maksimali trukmė – 35 dienos, o suma – 35 tūkst. JAV dolerių. Taigi komandos, delegavusios daugiausiai žaidėjų, sulauks net kelių milijonų JAV dolerių grąžos.
52. 225 mln. JAV dolerių išmokams klubams atsidėjusi FIFA išdalins solidžius piniginius prizus ir rinktinėms: nuo 8 mln. JAV dolerių kukliausiai pasirodžiusioms (17-32 vietoms) – iki rekordinių 42 mln. JAV dolerių Pasaulio taurės laimėtojams. Dar po papildomų 10 milijonų gaus visos grupės etapą įveikusios komandos.
53. Atskiras paskatas saviškiams yra numačiusios ir šalių-dalyvių federacijos. Tarkime, kiekvienas Vokietijos rintinės žaidėjas, triumfavęs Katare, būtų apdovanotas 390 tūkst. JAV dolerių premija. Ypač motyvuotas turėtų būti Anglijos rinktinės treneris Garethas Southgate'as, kuriam, sėkmės atveju, pažadėtas net 4,75 mln. JAV dolerių vertės čekis.
54. Beje, ekonomistai mato būtent Trijų Liūtų triumfą. Pasaulyje pirmaujanti verslo rizikos sprendimų rinka „Lloyd's of London“, savo prognozes grindžianti kiekvieno žaidėjo draudimo verte, brangiausiai įvertino saugą Jude'ą Bellinghamą ir visą Anglijos sudėtį (3,74 mlrd. JAV dolerių), iškart už jų nugarų – Kylianas Mbappe ir Prancūzija (3,14 mlrd. JAV dolerių). Remdamasi šiuo metodu, draudimo milžinė teisingai išpranašavo tiek 2014-ųjų, tiek 2018-ųjų čempionus.
55. Nepaisant to, į kurią šalį šiemet iškeliaus nugalėtojų trofėjus, tai jai automatiškai negarantuos vietos 2026-ųjų pirmenybėse, nebent tai, aišku, bus viena iš trijų būsimojo turnyro šeimininkių – JAV, Kanada arba Meksika.
56. Oficialus šio čempionato kamuolys – „Adidas“ gaminys „Al Rihla Pro“, kurio pavadinimas, išvertus iš arabų kalbos, reiškia „kelionę“. Skelbiama, kad tai bus greičiausiai ore skriejantys kamuolys pirmenybių istorijoje. Nuo 1970-ųjų kamuolius FIFA turnyrui gaminanti vokiečių korporacija juo pasirūpino jau 14-ą kartą iš eilės.
57. Pasaulio taurės Katare talismanas – vardu La'eebas, įkvėptas ne kokios nors gyvūno, o tradicinio arabų vyrų galvos apdangalo – skaros.
58. Oficiali daina – „Hayya Hayya“ („Kartu geriau“), kurią atlieka Trinidadas Cardona, Davido ir Aisha.
59. Katare darbuosis 36 teisėjai (11 – iš Europos, 7 – iš Pietų Amerikos, po 6 – iš Azijos ir Afrikos, 5 – iš Amerikos ir 1 – iš Okeanijos), 69 asistentai ir 24 VAR darbuotojai.
60. Pirmą kartą aikštėje švilps ir moterys arbitrės, jų bus trys – prancūzė Stephanie Frappart, ruandietė Salima Mukansanga ir japonė Yoshimi Yamashita. Dar trys kolegės joms talkins šalia aikštės, tai – brazilė Neuza Back, meksikietė Karen Diaz Medina ir amerikietė Kathryn Nesbitt.
61. Rusų teisėjas Valentinas Ivanovas 2006 m. aštuntfinalyje tarp Portugalijos ir Nyderlandų (1:0) tapo tikru rekordininku ir parodė net 20 kortelių – 16 geltonų ir 4 raudonas. Niurnbergo mūšiu pramintą mačą abi komandos baigė tik su 8 žaidėjais ir vartininku.
62. „The Guardian“ duomenimis, per dešimt metų, kai Katare vyko grandiozinės statybos, mirė 6750 darbo imigrantų iš Indijos, Pakistano, Šri Lankos, Nepalo ir Bangladešo. Nors nėra paviešinta nei jų mirties priežastis, nei darbo pobūdis, daroma prielaida, kad didžioji dauguma jų darbavosi naujuose infrastruktūros projektuose – per savaitę buvo fiksuojama net 12 tokių mirčių.
63. Siekiant pagerbti ir prisiminti migrantus danų oficialios aprangos gamintojas „Hummel“ vieną iš komplektų nudažė gedulo spalva – juodai.
64. Danijos futbolininkai į Katarą atvyko ir be savo antrųjų pusių – žmonų ir draugių. Toks yra griežtas Danijos futbolo federacijos reikalavimas, susijęs su vertybinėmis nuostatomis ir principais – kad būtų atnešta mažiau naudos Kataro ekonomikai.
65. Anksčiausio įvarčio pasaulio čempionate autorius – turkas Hakanas Sukuras. Jis 2002 m. mače dėl trečios vietos su Pietų Korėja rezultatą atidarė jau 11-ą sekundę.
66. Abu vėliausi įvarčiai pasaulio čempionatų istorijoje krito į Vokietijos rinktinės vartus. 2006 m. pusfinalyje Alessandro Del Piero pasižymėjo 120 min. 14 sek. (prieš tai, 118:21 min., italus į priekį išvedė Fabio Grosso), o 2014 m. aštuntfinalyje 120:51 min. tikslus buvo alžyrietis Abdelmoumene Djabou.
67. Greičiausiai įforminto pasaulio čempionato „hat-tricko“ autorystė priklauso vengrui Laszlo Kissui. 1982 m. tik antrame kėlinyje nuo atsarginių žaidėjų suolo pakilęs puolėjas Salvadoro vartininką tris kartus nuginklavo vos per 8 minutes – 69, 72 ir 76.
68. Vengrijos pasismaginimas 10:1 su Salvadoru (1982 m.) ir 9:0 su Pietų Korėja (1954 m.) bei Jugoslavijos pergalė 9:0 prieš Zairą (1974 m.) yra didžiausiu skirtumu laimėti turnyro susitikimai.
69. Vieninteliam „Olimpinį įvartį“, t. y. įvartį tiesiai iš kampinio, pasaulio čempionatuose yra pavykę pelnyti tik kolumbiečiui Marcosui Collui, kuris 1962 m. taip nuginklavo ne ką kitą, o legendinį Sovietų Sąjungos rinktinės vartų sargą Levą Jašiną. Netikėto epizodo įkvėpta Kolumbija, nors ir atsiliko 1:4, atsitiesė per pusę kėlinio ir išplėšė lygiąsias – 4:4.
70. 5 įvarčiai per valandą ir Auksinis batelis net neįveikus grupės etapo barjero – tokiais unikaliais pasiekimais gali pasigirti rusas Olegas Salenka, 1994 m. pirmenybėse JAV per 60 minučių (nuo 15 iki 75 min.) sudraskęs į skutelius Kamerūno vartų tinklą.
71. Italas Walteris Zenga 1990 m. pasaulio čempionate Italijoje įvarčio nepraleido net 517 minučių (pirmus 5 mačus ir pusantro kėlinio). Galiausiai jį pusfinalyje pramušė Argentina ir šeimininkai tenkinosi trečia vieta.
72. Šveicaras Pascalis Zuberbuhleris savo vartus užrakintus išlaikė per visą 2006 m. turnyrą Vokietijoje. Nepaisant jo keturių sausų mačų ir pratęsimo (390 min.) Šveicarija iškrito aštuntfinalyje, kai 11 m baudinių serijoje nusileido Ukrainai.
73. 6 kartus iš 21 pasaulio čempione tapo ta šalis, kurioje ir vyko turnyras. Paskutinis toks atvejis užfiksuotas senokai, dar praėjusiame amžiuje – 1998-aisiais Prancūzijoje.
74. Vokietijos futbolininkai triumfavo visose keturiose 11 m baudinių serijose, kuriose jiems teko dalyvauti pasaulio čempionatuose (1982, 1986, 1990 ir 2006 m.). Anglai buvo pralaimėję visas tris (1990, 1998 ir 2006 m.), bet galiausiai nutraukė prakeiksmą 2018 m., kai aštuntfinalyje laimėjo futbolo loteriją prieš kolumbiečius.
75. Auksinis kamuolys, įteikiamas geriausiam čempionato žaidėjui, per visą istoriją tik tris kartus atiteko ne puolėjui: 1930 m. jį laimėjo Urugvajaus gynėjas Jose Nasazzi, 2002 m. – Vokietijos vartininkas Oliveris Kahnas, o 2018 m. – Kroatijos saugas L. Modričius.
76. Indijos rinktinė pateko į 1950 m. pasaulio čempionatą Brazilijoje, bet atsisakė į jį vykti, nes FIFA neleido komandai žaisti basomis. Indai iki šiol planetos pirmenybėse taip ir nedebiutavo.
77. Rezultatyviausias visų laikų pasaulio futbolo čempionato mačas yra 1954 m. dvikova tarp Austrijos ir Šveicarijos – 7:5. Vien per pirmą kėlinį komandos pelnė net 9 įvarčius (5:4).
78. Prognozuojama, kad 2038 metais ant Pasaulio taurės nebebus laisvos vietos, kur būtų galima išgraviruoti šalies nugalėtojos vardą.
79. Prieš pat 1966 m. čempionatą Anglijoje buvo pavogta Pasaulio taurė. Ją po 7 dienų krūmuose suvyniotą į laikraštį rado šuo Picklesas, kurį tuo metu vedžiojo šeimininkas. Šis trofėjų iškart atnešė į policijos nuovadą, kur buvo pats trumpam sulaikytas kaip įtariamasis.
80. Tik trijų šalių rinktinės Pasaulio čempionate yra nebarsčiusios taškų ir laimėjusios visas rungtynes: Urugvajus 1930 m. ir Italija 1938 m. (4/4) bei Brazilija 1970 m. (6/6) ir 2002 m. (7/7).
81. Brazilija garsi ne tik įvarčiais. Brazilai yra surinkę ir daugiausiai raudonų kortelių – 11. Jiems iš paskos seka kitos Pietų Amerikos atstovės: Argentina su 10 ir Urugvajus su 9.
82. Sulaukęs 100 metų, 2010-aisiais, mirė ilgiausiai gyvenęs pirmojo pasaulio futbolo čempionato (1930 m. Urugvajuje) finalo dalyvis argentinietis Francisco Antonio Varallo.
83. Nuo 1986-ųjų, kai buvo įdiegtas aštuntfinalio etapas, Pasaulio taurę iškovoja tik ta komanda, kuri laimi ir grupės varžybas.
84. Auksinio kamuolio prizą Katare gins L. Modričius, Auksinio batelio – H. Kane'as, Auskinių pirštinių – Thibaut Courtois.
85. Toni Kroosui 2014 m. pusfinalyje su Brazilija užteko 69 sekundžių, kad atliktų greičiausią dublį pasaulio čempionatų istorijoje. 24 ir 25 min. pasižymėjęs saugas pradėjo brazilų triuškinimą 7:1.
86. Rezultatyviausias pasaulio futbolo čempionato finalas vyko 1958 m. Stokholme, kai Brazilija 5:2 nugalėjo šeimininkę Švediją. Po šešis įvarčius buvo pelnyta pirmojo (1930 m.), trečiojo (1938 m.) ir pastarojo turnyro (2018 m.) finaluose.
87. Ilgiausiai pasaulio čempionės titulu džiaugėsi Italija. 1934 ir 1938 m. triumfavę italai su taure išsiskyrė tik po 16 metų, kadangi 1942 ir 1946 m. turnyras nevyko dėl Antrojo pasaulinio karo.
88. Prieš 1986 m. čempionatą Meksikoje FIFA žaidėjams uždraudė po rungtynių keistis marškinėliais, nes nenorėjo, kad jie aikštėje apnuogintų savo krūtines.
89. Daugiausiai žiūrovų pritraukė 1950 m. finalas tarp Brazilijos ir Urugvajaus. Rio de Žaneiro „Maracana“ stadione vykusį mačą stebėjo net 199,854 tūkst. Tačiau net ir toks palaikymas brazilams nepadėjo – jie pralaimėjo 1:2.
90. Mažiausiai žiūrovų susirinko į 1930 m. rungtynes tarp Rumunijos ir Peru (3:1). Skirtingais šaltiniais, jų tebuvo nuo 300 iki 2500, bet jiems nuobodžiauti neteko: rumunas Adalbertas Dešu pasižymėjo jau 50 sekundę.
91. Dažniausias finalo rezultatas yra 1:0, o daugiausiai žaidėjų pasaulio čempionatų istorijoje yra pavarde Gonzalezas arba Gonzalesas.
92. 1966 m. čempionatą Anglijoje boikotavo visas Afrikos žemynas. Taip buvo protestuota prieš FIFA priimtą sprendimą, kad dėl vienintelės vietos planetos pirmenybėse afrikiečiai dar turi grumtis su Azijos atstovais.
93. Katare daugiausiai komandų – po tris – treniruos specialistai iš Argentinos, Ispanijos ir Portugalijos. Be Lionelio Scaloni, vadovausiančio „La Albiceleste“, Gerardo Martino ves į priekį Meksiką, o Gustavo Alfaro – Ekvadorą. Savo ruožtu Luisas Enrique žygiuos su „La Furia Roja“, Roberto Martinezas – su Belgija, Felixas Sanchezas – su Kataru, o Portugalijai diriguos Fernando Santosas, Iranui – Carlosas Queirozas, Pietų Korėjai – Paulo Bento.
94. Pirmoji į Dohą iš Niujorko atskrido JAV delegacija. Amerikiečiai jau pirmadienį B grupės akistatoje susigrums su Velsu.
95. Urugvajaus gynėjas Jose Batista įėjo į istoriją kaip greičiausiai raudoną kortelę užsidiribęs žaidėjas. 1986-ųjų susirėmime su Škotija jis aikštėje neišsilaikė nė minutės – buvo išvytas 56 sekundę.
96. Argentinietis Javieras Mascherano pirmauja pagal gautas geltonas korteles (7), bet jis žinojo, kada sustoti – niekada nebuvo pašalintas.
97. Anglų teisėjas Grahamas Pollas 2006 m. kroatų gynėjui Croatian Josipui Šimuničiui parodė net tris geltonas korteles. Arbitras susipainiojo, nes po antrosios žaidėją turėjo išvaryti.
98. Komiška klaida nutiko ir 1990 m. pusfinalyje tarp Italijos bei Argentinos. Prancūzas Michelis Vautrot pamiršo sekti laiką ir pirmą pratęsimo kėlinį ištęsė nuo 15-os iki 23 minučių. Laimei, rezultatas iki 11 metrų baudinių serijos taip ir nepakito.
99. Paskutinis žaidėjas, per vieną turnyrą prištampavęs dviženklį įvarčių kiekį, yra vokietis Gerdas Mulleris, įkalęs 10 dar 1970 m. Nuo tada daugiausiai – 8 – yra pavykę įpyškinti brazilui Ronaldo (2002 m.).
100. Daugiausiai rezultatyvių perdavimų per istoriją yra atlikęs Pele (10). Antras eilėje – Argentinos didvyris Diego Maradona (8). Iš vis dar aktyvių žaidėjų arčiausiai jų rikiuojasi L. Messi ir Th. Mulleris (abu po 6).
