Šeimininkai A grupės varžybose 1:2 nusileido Venesuelai, 0:3 – Kazachstanui, 2:6 – Kosta Rikos rinktinei ir savo pasirodymą baigė po pirmo etapo.
Vienas iš rinktinės senbuvių Lukas Sendžikas pripažįsta, kad pastarieji mėnesiai buvo vieni intensyviausių jo karjeroje.
„Viskas prasidėjo vasaros viduryje, kai rinkomės prie Kauno esančioje Garliavoje. Ten vykdavo kelios treniruotės per savaitę, startas, pradedamas dėlioti braižas. Turėjome vykti į Mozambiką, kitas šalis, bet dėl pandemijos situacijos, kitų aplinkybių, pavyko išvykti tik į Tailandą.
Ten buvo geras turnyras, pirmas toks išbandymas mūsų rinktinei. Tikrai geri varžovai, gera organizacija. Grįžus iš Tailando gavome kelias dienas su šeimomis, tada persikėlėme į Druskininkus, kur viskas buvo pasaka, puikios sąlygos. Labai daug laiko praleidome vieni su kitais, vieni kitus turbūt per pastaruosius du mėnesiui matėme daugiau nei savo šeimas“, – įspūdžiais iš pasiruošimo turnyrui dalinosi žaidėjas.
Jis taip pat teigė, jog prieš pirmas turnyro rungtynes žengiant ant parketo jausmas buvo ypatingas.
„Gyvenimas trumpam sustojo. Žinoma, vien arena, kokia infrastruktūra, matai tribūnas, apipavidalinimą. Daug žmonių su tuo dirbančių, tai tikrai liks mūsų galvoje ir atsiminsime tai visą gyvenimą, emocijos tikrai buvo geros.
Įtampa gal buvo prieš pirmas rungtynes, reikėjo prisitaikyti prie čempionato, greičių. Lietuvos čempionatas yra lėtesnis, komandos neprilygsta. Pirmas mačas buvo geras patikrinimas, vėliau viskas nuslūgo, žinojome, ko laukti“, – apie emocijas kalbėjo rinktinės senbuvis.
L. Sendžikas rinktinę iš arti mato jau kone dešimt metų, tad gali įvertinti šio sporto nueitą kelią ir raidą Lietuvoje.
„Salės futbolo rinktinėje esu galbūt nuo 18 metų, nuo jaunų dienų. Tada komanda dar buvo renkama iš lauko futbolininkų, jokio profesionalumo, visi labiau iš idėjos, tam, kad atstovautų Lietuvos rinktinei.
Tada atsirado buvęs „Vytis“ (dabartinis „Kauno Žalgiris“), Jonavos „Vikingai“, kurie pradėjo dėti pirmus žingsnius link profesionalumo ir paaugo pati lyga. O sužinojus, kad Lietuvoje vyks pasaulio čempionatas, visi pradėjo stengtis dar labiau ir dėti viltis į čempionatą“, – prisiminimais dalinosi pašnekovas.
Futbolininkas taip pat pabrėžė, kad nuolat jautė palaikymą iš šeimos, tačiau iš aplinkinių kartais esą pasigirsdavo replikų, kad šiame sporte likti tiesiog nėra naudinga.
„Žmona tikrai visada palaiko, šeima palaiko, o atstovavimas tokiame renginyje Lietuvai yra tikrai svajonė. O tie, kurie labiau iš šalies, jie paklausia, ar man to reikia, ar tikrai to noriu. Bet kas supranta sportą, tie supras ir mane, ką aš čia veikiu“, – akcentavo L. Sendžikas.
Jis taip pat pasidalino žinia, kad lapkričio mėnesį jo šeimos laukia pagausėjimas ir dar pasidžiaugė tuo, kad nuolat jaučia žmonos bei dukros palaikymą.
„Šeimoje tikrai laukia didi šventė, šeimos pagausėjimas. Man pačiam yra sunku, bet sunkiau mano žmonai, kai tenka tvarkytis ir su dukrele. Bet į rungtynes dar ateina, reiškia, viskas gerai (juokiasi – red.). Stengėmės kasdien palaikyti ryšį, bendravau su dukrele, tad žinoma, kad šeimos neapleidau“, – pasakojo žaidėjas.
