„Galima, aš pabūsiu žurnaliste?. Noriu užduoti labai svarbų klausimą“, – paklausė olimpinė čempionė Vida Vencienė į Sočio olimpines žaidynes atvykusių Lietuvos žiniasklaidos atstovų, tuo metu kalbinusių sprinto lenktynėse dalyvavusį slidininką Vytautą Strolią.
Ingrida Ardišauskaitė
© pliadisfoto.com nuotr.

Lietuvos misijos Sočyje vadovė V. Strolios paklausė: „Vytautai, ar atkreipei dėmesį, kad aukštikalnėse tau sekasi prasčiau?“. Sportininkas pritardamas palinksėjo galvą: „Taip, jau senokai tai pastebėjau. Štai Ingridai Ardišauskaitei didelio skirtumo nėra, o aš jaučiu aukštikalnių poveikį. Toks jau mano organizmas, nieko čia nepakeisi“.

Olimpinėje 30 km skiatlono rungtyje priešpaskutinis finišavęs, o sprinte 15 varžovų pranokęs anykštėnas pastebėjo keistą sutapimą. „Kai prieš olimpiadą stovyklavome kalnuose Italijoje, prasčiausiai jaučiausi maždaug devintą dieną. O dabar kaip tik devinta diena, kai esu čia“, – po sprinto lenktynių paskaičiavo V. Strolia.

Olimpinis biatlono ir slidinėjo centras „Laura“ yra maždaug pusantro kilometro aukštyje virš jūros lygio. Greta jo – ir papildomas olimpinis kaimelis, kuriame Sočio žaidynių metu įsikūrė slidininkai ir biatlonininkai.

V. Vencienės nuomone, Sočio olimpinė trasa – labai sunki. Ne tik dėl itin ilgų pakilimų, bet ir dėl aukštikalnių poveikio. Olimpinei čempionei pritarė ir žaidynių debiutantė I. Ardišauskaitė: „Tai viena sunkiausių trasų, kurioje kada nors teko lenktyniauti. Čia aukštis pusantro kilometro, tai jau prideda sunkumo. Ir labai ilgi pakilimai. Jie nėra statūs, bet labai ilgi“ .

Panašiai kalbėjo ir biatlonininkė Diana Rasimovičiūtė: „Tai, kad čia pusantro kilometro aukštis, tikrai jaučiasi. Bet mes prieš olimpiadą stovyklavome kalnuose, todėl aukštikalnių poveikis dabar minimalus“.

V. Strolia irgi džiaugėsi, kad rengdamiesi olimpinėms žaidynėms Lietuvos slidininkai treniravosi kalnuose Italijoje, beveik 2 km aukštyje: „Dabar lengviau. Nes jei ne ta stovykla, būtų daug sunkiau“.

Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas puikiai žino, koks gali būti aukštikalnių poveikis sportininko organizmui:

„Aukštikalnės, kaip ir bet kuris stresorius, yra labai individualus. Jo poveikis priklauso nuo to, kaip kūnas pasiruošęs ir sugeba su tuo stresu susitvarkyti.

Aukštikalnėse oras retesnis. Dėl to atsiranda deguonies stygius. Tada svarbiausia – kaip efektyviai funkcionuoja deguonies transporto sistema. Tai ir gyvybinis plaučių tūris – kiek mes sugebame įkvėpti. Ir deguonies pasisavinimas, ir kiek mūsų raudonieji kraujo kūneliai sugeba to deguonies surišti ir pernešti.

Po to jau svarbios kraujo savybės ir širdies, kaip pagrindinio siurblio, savybės. Dar – periferiniai mechanizmai, kitaip tariant mikrocirkuliacija, smulkiausios kraujagyslės, kurios nuneša deguonį iki dirbančių raumenų, iki tų struktūrų, kurioms labiausiai reikia. Širdies kraujagyslių valdymas yra labai sudėtingas, priklauso nuo nervų sistemos veiklos, dėl to kiekvieno žmogaus yra labai skirtingas.

Neapsiruošusiam žmogui atvažiuoti tiesiai iš lygumų į aukštikalnes – didžiulis stresas. O kai iš aukščiau nusileidi žemiau, būna lengviau. Bet net tokiu atveju kartais juntamas pereinamasis laikotarpis, kada porą dienų organizmas gali jausti labai keistai – nei blogai, nei gerai, bet keistai“, – dėstė patyręs specialistas.

Organizmą galima pripratinti prie aukštikalnių poveikio. Bet tik iki tam tikros ribos.

„Iki 1500-2000 metrų aukščio tai – tik treniruotumo klausimas. O 3000 m ir aukščiau – jau daugiau genetika. Arba tau duota, arba ne“, – pasakojo D. Barkauskas.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Po žinios apie diagnozę – savižudybė: Majauskas imasi temos, apie kurią vyrai tyli (1)

Net 20 proc. Vilniuje nusižudžiusių vyrų sirgo prostatos vėžiu arba turėjo prostatos...

Širdį verianti šeimos drama: po tragiškos avarijos mokslų daktaras seka aktoriaus Dimšos pėdomis (45)

Vietoj atsiprašymo – įnirtinga gynyba. Tokia, kokią buvo pasirinkęs avarijoje dviratininką...

Gyvai / DELFI TV Gyvai: kelionė sniego valytuvu Vilniaus gatvėmis

Sniegui nesitraukiant iš Vilniaus gatvių, DELFI kartu su sostinės kelius prižiūrinčia įmone...

Taupydami prarandate pinigų: maža nepasirodys (133)

Grynieji pinigai, atsiskaitomoji banko sąskaita ir indėliai išlieka populiariausios santaupų...

Linas Kojala. Donaldui Trumpui – vieneri: 5 dalykai, kuriuos sužinojome (1)

Lygiai prieš metus, sausio 20-ąją, Donaldas Trumpas tapo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu.

Landsbergis parašė laišką Karbauskiui (333)

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis ,...

DELFI jungiasi prie akcijos #MesPrisimename (13)

Pagrindinis naujienų portalas DELFI jungiasi prie šiuo metu visame pasaulyje vykstančios akcijos...

Papasakojo, kokį siaubą teko išgyventi tėvų kalintiems vaikams papildyta 12.30 (30)

Pasaulį apskriejo šiurpą kelianti žinia – pavyzdingai visuomenės akyse atrodę tėvai kalino...

Projekte „Kelias į žvaigždes 2“ išgarsėjęs Vilius dabar džiaugiasi meditacija, darbu bibliotekoje ir planuoja rašyti knygą (2)

Vilius Krivickas, geriau žinomas kaip atlikėjas, išgarsėjęs projekte „ Kelias į žvaigždes...

Lenkijoje apsipirkusi žinoma plaukų stilistė papasakojo savo įspūdžius: man „nurovė stogą“ (320)

Plaukų stilistė-šukuosenų dizainerė Eglė Saunorytė-Kinderienė neteko žado apsilankiusi netoli...