Trečdalis Dakaro šiemet jau įveikta, nuvažiuota daugiau nei 3000 km sunkiausiais pasaulyje keliais, bet priekyje dvigubai daugiau. Abu lenktynininkai DELFI skaitytojams atskleidė savo taktiką likusiems dviems trečdaliams varžybų, kurios, A. Juknevičiaus teigimu, sunkės kasdien.
B. Vanagas, jau antrą dieną išvengęs didelių techninių nesklandumų, toliau kopia į viršų turnyro lentelėje. Ketvirtą dieną jis finišavo 23-ioje pozicijoje. Pasak jo, norint gero rezultato, reikia kautis su geriausiais.
„Jeigu tu nori komforto, jei tai galime pavadinti komfortu, turi būti priekyje ir kovoti su savo greičio varžovais. Tada dulkių mažiau, mažiau lenkimų. Lenktyniauti kaip lenktyniavome antrą ir trečią dieną yra beprotybė. Padarėme gal keturiasdešimt lenkimų, o tai yra labai pavojinga“, – kalbėjo B. Vanagas.
Lietuvis šiuo metu užima 36 poziciją bendroje įskaitoje. Lenktynes pradėjęs iš 73 vietos, vėliau nukritęs į rikiuotės galą, B. Vanagas penktąjį etapą pradės šnopuodamas lyderiams į nugaras. Pasak jo, tai jo pasirinktos taktikos vaisius.
„Viena strategija yra kautis, kita strategija yra laukti, kol kiti iškris. Tai nėra smerktina, bet aš visada už kovą. Man patinka lenktyniauti ir atvažiavau čia ne tik nuvažiuoti Dakaro“, – pasakojo B. Vanagas.
Vis dėlto tai daryti toliau bus dar sunkiau. Lenktynės jau pasiekė tokį etapą, kai greičiau važiuojantys sunkvežimiai įsimaišo tarp automobilių. Dar vakar (trečiadienį) B. Vanagas startavo tarp trijų sunkvežimių ir niekaip negalėjo jų aplenkti. Lenktyniniai sunkvežimiai po savęs palieka dulkių sieną, per kurią matomumas sumažėja iki kelių metrų ir lenkimai tampa beveik nerealūs.
„B. Vanagas niekaip negali išmesti iš galvos pirmųjų dienų techninių nesklandumų ir kalbėdamas nuolat juos primena. Dabar turiu dviejų valandų deficitą, kuris neatspindi mano galimybių. Žiūrėsime, kiek lems tos dvi valandos, kai finišuosime. Nebe tie laikai, kai lyderius skiria dešimtys valandų“, – sakė B. Vanagas.
Tikslas žlugo, bet viltis liko
Paklaustas, kas atrodo sunkiau – nesėkmingas startas Dakare ar ateityje laukiantys sunkumai, B. Vanagas tiksliai negalėjo pasakyti. Anot jo, bus ir lengvesnių dienų, ir sunkesnių. Tuo metu A. Juknevičius buvo tiesus – kasdien bus tik sunkiau.
„Manęs kiekvieną dieną tokio paties klausimo klausia Vytautas ir aš jam kartoju, kad bus tik sunkiau. Tegul nusiteikia“, – pasakojo ne vienerius metus patirties Dakare turintis A. Juknevičius.
Nerimą A. Juknevičiui kelia ne tik pavojai priešakyje. Pasitikėjimo neprideda ir jo vairuojamas automobilis. Ketverių metų senumo ekipažo „Toyota FJ Cruiser“ yra vienas lėčiausių automobilių visame ralyje. Nepaisant to, ekipažas ketvirtąją varžybų dieną spėjo aplenkti 22 lenktynes tęsiančius varžovus.
„Finišuoti šviesoje su šiuo automobiliu jau yra pasiekimas. Mes tiesiog negalime su juo važiuoti greičiau nei dabar. Bet ko norėti. Pirkau jį už 30 tūkstančių eurų, daugiau negalėjau sau leisti. Po poros metų iš viso nebebus tokių automobilių Dakare“, – kalbėjo minimaliu biudžetu besiverčiantis lenktynininkas.
Tarp kitko, A. Juknevičiui ir V. Obolevičiui lėta mašina sunkiau ne tik važiuoti. Kai B. Vanagas, finišavęs 23-ias, grįžo į stovyklą, antro lietuvių ekipažo dar reikėjo laukti geras keturias valandas. Per tą laiką lenktynininkas spėjo nusiprausti, pavalgyti ir pailsėti. B. Vanagui jau daugiau nei dvi valandas palapinėje pučiant į akį, A. Juknevičius ir V. Obolevičius dar sukiojosi aplink savo automobilį.
Apmaudžiausia lenktynininkui, kad nebegalės parodyti savo užsibrėžto rezultato. Nors oficialiai jo nebuvo įvardijęs, tačiau vieno pokalbio metu užsiminė apie svajojamą dvidešimtuką. Planus jam koreguoti reikėjo dar antrą varžybų dieną. Užkirstas galinis automobilio tiltas privertė aštuonias valandas su minimaliais įrankiais remontuoti automobilį vidury dykumos.
„Mes pralošėme ne aštuonias, o aštuoniolika valandų. Aštuonias valandas šalinome gedimą, bet po to beveik visa trasą reikėjo įveikti tamsoje. Tų kopų net dieną daug kas neįveikė. Smarkiai sulėtėjome. Po to dar gavome dvi valandas baudos laiko“, – sakė A. Juknevičius.
Iš lenktynių jau pasitraukė 69 automobiliai. Šiuo metu bendroje įskaitoje 81-as iš 94-ių likusių važiuojantis A. Juknevičius žino, kad dykumos ir kalnai pareikalaus dar didesnės automobilių duoklės, tad yra užtikrintas, kad bendroje lentelėje kils į viršų,
„Tokio rezultato, kokio norėjome iš pradžių, jau nepasieksime. Čia yra Dakaras. Vieną dieną tu praloši, kitą kitas praloš. Tikslas važiuoti iki galo“, – sakė lenktynininkas.
Lenktynininkai šiuo metu įsikūrę kilometro aukščio mažame Chilecito miestelyje, uždarytame aerodrome, kuriame vaizdas siurelistiškas. Aplink mašinas tingiai slampinėja benamiai šunys, už vartų minia miestelėnų, kurie išplėstomis indėniškomis akimis seka kiekvieną lenktynininkų žingsnį. Tik lenktynininkų galvose ne peizažas aplink, o ketvirtadienio maršrutas kalnuose.
Lenktynininkams teks įveikti 694 kilometrus Kordiljerais, o iš jų 260 vingiuotų serpantinų greičio ruožas. B. Vanagas startuos apie 15:30 Lietuvos laiku, o A. Juknevičiaus ekipažas ir vėl tik vakarop.
