„L'Equipe“ rašo, kad, kaip ir 2013 metais (66:80 prieš Prancūziją), Lietuvos rinktinė finale Lilyje Ispanijai rimčiau pasipriešinti nesugebėjo (63:80). Tuo metu abiejuose dramatiškuose šių čempionatų pusfinaliuose, kuriuose susitiko Prancūzija ir Ispanija, prireikė pratęsimų: 2013-aisiais – Prancūzija-Ispanija 75:72 (65:65), 2015-aisiais – Ispanija-Prancūzija 80:75 (66:66).
Pateikiame šio straipsnio vertimą:
„Kaip ir 2013 metais, ultra-įtempto pusfinalio tarp Prancūzijos ir Ispanijos nugalėtoja finale sekmadienį „Stade Pierre-Mauroy“ stadione dideliu skirtumu pranoko Lietuvą (80:63). Dėl to mėlyniesiems tik dar apmaudžiau.
2013-aisiais Lietuva praleido stiprų smūgį į žandą, finale nusilenkusi beveik tobulai žaidusiai Prancūzijai (66:80). Praėjus dvejiems metams tą patį, tik jau į kitą žandą, padarė Ispanija ir laimėjo trečią Europos čempionės titulą (po 2009 ir 2011 m.). Finalo scenarijus buvo beveik identiškas. Baltai priburbuliavo jau pačioje pradžioje (2:8, 3 min.) ir niekada nepirmavo. Juos nustelbė komandiškai žaidusi Ispanija, kuri rėmėsi ne tik Pau Gasoliu. Žinoma, Katalonijos gigantas, be konkurencijos tapęs turnyro MVP, buvo pastebimiausias: 25 taškai, 12 atkovoti kamuoliai, 4 rezultatyvūs perdavimai, 3 blokai ir 43 naudingumo balai.
Jei ieškotume skirtumų, turėtume prisiminti, kad Slovėnijoje prancūzai nužudė visas Lietuvos rinktinės viltis, kai Antoine'ui Diotui pataikius aidint sirenai prieš didžiąją pertrauką įgijo 16 taškų persvarą (50:34). Šį kartą jau lietuviai sugebėjo įmesti tokį tritaškį ir Jono Mačiulio dėka priartėti prie varžovų iki aštuonių taškų (33:41) bei išsaugoti savo viltis gyvas. Bet jos labai greitai išgaravo: Jonui Valančiūnui 22 minutę buvo sušvilpta trečia pražanga ir jis buvo priverstas pasikeisti. Ispanai spurtavo 11:2 ir kėlinio viduryje pirmavo 17-os (52:35), o pabaigoje – 18-os taškų skirtumu (60:42).
Ketvirtame kėlinyje, skirtingai nei pirmuose trijuose, lietuviai, nepaisant tūkstančių išsidažiusių fanų palaikymo, nebegrasino Ispanijai, kuri čempionato pradžioje tikrai nebuvo panaši į būsimą karalienę. Tačiau ji parodė nepaprastą dvasią, panaikinusi 11 taškų deficitą pusfinalyje su Prancūzija ir finale netekusi Rudy Fernandezo, kuris visą turnyrą žaidė kamuojamas nugaros skausmų.
Raudonieji viešpatavimą Senajame žemyne susigrąžino pademonstravę puikią gynybą (lietuviai finale pataikė tik 35 proc. metimų iš žaidimo) ir išnaudoję paminklo verto Pau Gasolio talentą.“
Apie lengvą ispanų pergalę finale skelbia ir šios šalies žiniasklaida:
„Europa po jų kojomis“: „Įspūdingos Ispanijos rinktinės, kuri sutriuškino Lietuvą ir iškovojo aukso medalius, rungtynės“ (marca.com), „Šis laikas priklauso Ispanijai“: „Triskart Europos čempionė. Ispanija užkariavo Europos čempionatą laimėdama prieš Lietuvą 17 taškų (80:63) finale, kuriame dominavo nuo pradžios iki pabaigos – visas 40 minučių“ (acb.com), „Ispanija – auksinė, Gasolis – nepamirštamas“ (elmundo.es), „Ispanija susigrąžino žemyno krepšinio hegemoniją“ (as.com).
