Gruzijos rinktinė dar niekad neturėjo tokios konkurencingos sudėties, tad Z. Pačulija nusiteikęs nepaleisti retai pasitaikančios progos vėjais.
Kitaip nei Lietuvai, Gruzijos krepšiniui Europos čempionato aštuntfinalis – istorinis įvykis.
„Mes nepaprastai džiaugiamės galėdami būti šiame mieste, žaisti atkrintamosiose varžybose. Tai – didžiulė privilegija visai mūsų šaliai. Savaime suprantama, kad tokia galimybe norime pasinaudoti kuo geriau. Nežinau, kada kitą kartą pasieksime šį etapą, todėl privalome pamėginti“, – tiesus Z. Pačulija.
Jau septynerius metus Gruzijos nacionalinę komandą treniruojantis serbas Igoris Kokoškovas dar niekad neturėjo tiek pajėgių žaidėjų. Bet C grupės turnyras Zagrebe (Kroatija) jo auklėtiniams buvo tikra vargo vakarienė.
Jau pirmame ture antausį gruzinams skėlė olandai, paskui pralaimėta ir slovėnams bei graikams. Tuomet karštakošiams kaukaziečiams užvirė kraujas: Z. Pačulija ir kompanija nepasigailėjo makedonų, o galiausiai viską vainikavo sensacinga pergalė prieš grupės šeimininkus, atvėrusi duris į aštuntfinalį.
„Prieš kroatus sužaidėme puikiai abiejose aikštės pusėse. Norime išlaikyti tą pačią bangą. Būdamas čia supratau vieną dalyką: šiame čempionate niekas nėra neįveikiamas. Todėl mes pasistengsime. Nors ir senstame, atiduosime visą savo energiją“, – pažadėjo 31-erių Dalaso „Mavericks“ klubo vidurio puolėjas.
Lygiai taip pat strigo ir Lietuva, todėl gruzinai neabejoja turį realių galimybių pasiekti ketvirtfinalį. Bent jau Viktoro Sanikidzės nuomone, lietuviai neatrodo tokie galingi kaip įprastai.
„Lietuva neteko kelių svarbių aukštaūgių, todėl nėra tokia stipri kaip pastaraisiais metais. Nepaisant to, niekas negali laikyti Lietuvos rinktinės silpna varžove. Mes, savo ruožtu, tiesiog kovosime. Taip, kaip tada, kai nugalėjome Kroatiją. Žinau, kad Gruzija jau dabar didžiuojasi mumis, bet mes norime savo šaliai atnešti dar daugiau pasididžiavimo“, – DELFI teigė barzdotasis puolėjas.
Paklaustas, ką laiko pavojingiausiu varžovų krepšininkų, jis nė nemirktelėjęs ištarė Jono Valančiūno pavardę.
Tvarkytis su Toronto „Raptors“ aukštaūgiu turės Z. Pačulija, pažįstantis lietuvį iš akistatų NBA lygoje. Ir ne tik: abu vidurio puolėjai gerai sutaria ir už aikštės ribų.
Bet draugiškumo Europos čempionato aštuntfinalyje negali tikėtis nei vienas, nei antras.
– Esate patyrusi komanda. Kodėl pirmas etapas jums buvo toks banguotas? – pasiteiravome Z. Pačulijos
– Jūs teisus. Čempionato pradžioje mes prastai žaidėme tiek puolime, tiek gynyboje. Bet juk svarbiausia ne kaip pradedi, o kaip užbaigi turnyrą. Buvome atsidūrę pavojingoje situacijoje, bet štai mes čia. Tai – svarbiausia.
– Kokia bus jūsų mikrodvikovos su J. Valančiūnu svarba?
– Jei atvirai, Jonas – puikus žaidėjas, bet komandoje jų yra dvylika. Vienas nelemia tiek daug. Žinoma, mes pasistengsime, kad puolime jam būtų sunku.
– J. Valančiūnas jus yra paminėjęs tarp geriausių bičiulių, kuriuos jis turi NBA lygoje. Ar pabendraujate už aikštės ribų?
– Mes abu atstovaujame Europai. Kai gyveni taip toli nuo namų, nebesvarbu, ar tu lietuvis, ar gruzinas, ar latvis. Turime ryšį, dėl kurio esame kiek artimesni. Bet sekmadienio rungtynėse jokių draugysčių nebus: man rūpės tik tie, ant kurių marškinėlių bus užrašytas Gruzijos pavadinimas.
– Kalbant apie Gruziją, kokių ritualų prieš atsakingas rungtynes turi jūsų sirgaliai?
– Ne taip, kaip jūsiškiai. Bet žinau, kad visa šalis nekantriai laukia šių rungtynių. Patikėkite, visi Gruzijoje sekmadienį bus prilipę prie televizorių. Gruzija – maža šalis, nesame išlepinti pergalių kaip jūs. Mes tik antrą kartą žaisime atkrintamosiose varžybose, o pirmasis kelia liūdnus prisiminimus. Tuo labiau, kad aš tada buvau traumuotas ir negalėjau padėti komandai. Dabar esu pasiryžęs padaryti viską, kad po čempionato galėtume būti linksmesni.
