Reikėtų pažymėti, kad ši kova tik simboliška. Dakaro ralyje lenktynininkams labiau rūpi įveikti gamtos kliūtis ir išlikti psichologiškai tvirtiems nei aplenkti kurį nors lenktynininką. Varžybose tvyro pagarbos ir pagalbos vienas kitam atmosfera, o abiejų lietuvių ekipažai bivuake stovi greta vienas kito po istorine Lietuvos vėliava – Vyčiu.
Lietuviško „Autobild“ redaktorius, ilgų nuotolių važiavimo pasaulio rekordininkas Vitoldas Milius su B. Vanago komanda keliauja antrus metus iš eilės ir lenktynininką pažįsta kaip nuluptą, bet ne ką prasčiau žino ir A. Juknevičiaus stiprybes bei silpnybes.
„Niekas niekada negalės pasakyti kuris iš šių lenktynininkų yra stipresnis. Šios lenktynės reikalauja ypatingų savybių ir abu lenktynininkai yra stiprūs skirtingai. Benediktas savo karjeroje yra važiavęs su daug greitesniais automobiliais, yra „išbuvęs“ dideliame greityje ir žino, ką tai reiškia. Antanui to trūksta“, – kalbėjo V. Milius.
Vis dėlto jis pripažino, kad greitis šiose lenktynėse reiškia ne viską.
„Antanas neturi didelės patirties greitose lenktynėse, ralyje, tačiau gerai pažįsta smėlį ir kopas. Jis nemažai važinėja Jungtiniuose Arabų Emyratuose, ten treniruojasi pats ir treniruoja žmones. Automobilio sporte yra taip – jei tu ten nebuvai, nevažinėjai kopose, tai ir nežinosi, kaip jas įveikti. To negali perskaityti knygose, pažiūrėti per televiziją. Tai yra Antano pliusas“, – pasakojo žurnalistas.
Vis dėlto V. Milius buvo tikras, kad talento tvarkytis su greitomis mašinomis ar gebėjimo įveikti smėlio kopas neužteks.
„Kuris turės daugiau kantrybės, kuriam geriau laikys technika, tas ir parodys geresnį rezultatą“, – tikino žurnalistas.
Atsakomybė šturmanui
Praėjusiais metais B. Vanago komandos mechaniku buvęs Darius Biesevičius šiemet nuo buvusių ekipos draugų per daug nenutolo. Jis prisijungė prie galingos „Astanos“ sunkvežimių komandos, įsikūrusios vos už kelių metrų nuo B. Vanago stovyklos. Pakalbintas jis išskyrė tas pačias lenktynininkų stiprybes kaip ir V. Milius bei pridėjo, kad abiems pilotams svarbu išlaikyti šaltus nervus.
„Antanas turi daugiau patirties smėlyje, kopose, bekelėje, o Benas turi daugiau patirties ralio trasose. Tik jam pirmą dieną nepasisekė su technika. Matysime, kaip nervai kuriam ilgiau laikys“, – kalbėjo D. Biesevičius.
Be abejonės, darnus komandos darbas ir atmosfera automobilyje didele dalimi priklauso nuo šturmano sugebėjimų. A. Juknevičiui kelią diktuoja jaunas šturmanas Vytautas Obolevičius, tačiau D. Biesevičius įsitikinęs, kad sugebėjimų ir talento jam užteks.
„Be jo Antanas niekur nenuvažiuos“, – lakoniškas buvo D. Biesevičius.
Pernai B. Vanagą per dykumas vedęs Saulius Juknevičius teigė, kad kol kas B. Vanago ir jo šturmano Andrejaus Rudnickio komanda dirba geriau nei kito lietuvių ekipažo.
„Duoti tempą, valdyti vairuotoją yra, taip pavadinkim, antrasis šturmanų lygis. Viena yra gerai skaityti kelio knygą, naviguoti, nesusimaišyti. Kitas lygis yra sąskambis – palaikyti gerą psichologinį klimatą, komfortą. Toks šturmanas ir yra Andrejus“, – sakė S. Jurgelėnas.
S. Jurgelėnas teigė, kad tarp šturmanų pasitaiko vairuotojui ne tik nepadedančių, bet ir trukdančių šturmanų. S. Jurgelėnas patikino, kad V. Obolevičius tikrai toks nėra, tačiau dar reikės palaukti kelis etapus, kad išryškėtų geriausios jo savybės.
„Mano nuomone, Antanui ir Vytautui dar kelias dienas padirbėti iki tas sąskambis atsiras. Benediktas su Andrejumi jau surado bendrą kalbą automobilyje. Vytautui reikia pasitikėjimo, praktikos ir atsižvelgti į kitus niuansus, bet kiek girdėjau iš Antano, tai Vytautas tvarkėsi puikiai ir, svarbiausia, nebijojo greičio“, – teigė Dakaro maratoną pernai jau įveikęs šturmanas.
