Vietos neprognozuoja
Spėlioti, kokią poziciją užims tėvynėje žaisiantys trenerio Kęstučio Kemzūros auklėtiniai, A. Sabonis nenori, tačiau neslepia optimizmo.
„Norėtųsi, kad rinktinei gerai sektųsi, o kaip bus – pamatysime. Aš nesu mėgėjas prognozuoti. Šįkart žaisime savai publikai. Kai sirgaliai gerai palaiko, komanda visada įjungia šeštą bėgį.
Labai gaila, kad nebus dviejų pagrindinių žaidėjų: Lino Kleizos ir Jono Mačiulio. Bet tikiuosi, kad padės sirgaliai“, – svarstė 46-erių buvęs ilgametis rinktinės vidurio puolėjas.
Anot jo, pagrindiniais Europos pirmenybių favoritais taip pat bus komandos, ne vienerius metus išlaikančios solidžias pozicijas žemyne: Ispanija, Graikija, Serbija, Prancūzija.
Meškerės toli į šalį nenumetė
Bendraudami su A. Saboniu DELFI skaitytojai taip pat domėjosi, kaip bėga į Lietuvą iš Ispanijos gyventi sugrįžusio vieno geriausių istorijoje žemyno krepšininkų vasara.
Paklaustas, ar dabar dažnai tenka čiupinėti oranžinį kamuolį, tradiciniame šeimų turnyre neseniai į aikštę išbėgęs aukštaūgis pasakojo krepšinio neužmiršęs.
„Du kartus per savaitę su draugais susirenkame pažaisti krepšinį, tik vasarą visi atostogauja, todėl renkamės nereguliariai. Aš jau pakankamai esu treniravęsis kasdien, dabar norėtųsi sportuoti bent jau ne dažniau nei kas antrą dieną“, – juokėsi A. Sabonis.
Kauno „Žalgirio“ klubo prezidentas, kandidatuosiantis ir į Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vadovo postą, laisvalaikiu žaidžia ne tik krepšinį.
„Man patinka futbolą pažaisti, rusišką biliardą, užsiimu ir stalo, ir lauko tenisu“, – pasakojo olimpinis čempionas.
Sulaukęs portalo skaitytojo klausimo apie žvejybą, A. Sabonis patikino nepamiršęs ir šio pomėgio.
„Man patinka pažvejoti Lietuvos prūdeliuose. Tuomet labiau vertinu patį žvejybos procesą, o ne laimikį, kurį pavyksta sugauti. Kai žvejoji, tarkime, vandenyne, tuomet jau azartas labiau pagauna, ieškai trofėjaus, kad turėtum su kuo nusifotografuoti. O šiaip žvejyba man – malonus laiko praleidimas gamtoje“, – sakė A. Sabonis.
J. Valančiūnas – „ateities flagmanas“
Dar vienas A. Sabonio „hobis“ – sekti Lietuvos jaunimo rinktinėse žaidžiančių atžalų pasirodymą. 19-metis Tautvydas ir 15-metis Domantas šią vasarą Sabonių šeimos trofėjų galeriją papildė dviem naujais aukso medaliais: pirmasis apdovanojimą parvežė iš pasaulio jaunimo pirmenybių, antrasis – iš Europos jaunimo olimpinio festivalio.
„Kiekvienam tėvui būtų malonu, kad jo sūnūs žaidžia rinktinėje – taip pat ir man. O žiūrėti jaunimo krepšinį – labai įdomu, nes meilė ir emocijos, kurias demonstruoja jauni žaidėjai, yra natūralios, jie atiduoda visą save“, – šypsojosi A. Sabonis, su žmona Ingrida taip pat užauginęs sūnų Žygimantą bei dukrą Aušrinę.
Krepšinio legenda seka ne tik savo atžalų, bet ir devyniolikmečių rinktinės lyderio Jono Valančiūno, šiemet pirmą kartą pakviestų į suaugusiųjų nacionalinės komandos stovyklą, pasirodymą.
„Jei nebus traumų ar kitų nelaimių, jis bus mūsų ateities flagmanas“, – apie vidurio puolėją iš Utenos atsiliepė A. Sabonis.
