Pirmadienį į Aukštaitijos sostinę susirinkę nepriklausomi ekspertai dvejonėms turėjo padėti tašką. Laukti nėra kada – kitąmet rugsėjį prie teatro jo įkūrėjo J.Miltinio 100-ojo gimtadienio proga paminklas turi stovėti. Tačiau paskutinį žodį dar tars savivaldybės viešųjų pirkimų komisija, sprę-sianti, kuris iš trijų maketų virs realiu paminklu.

Nepasisekę konkursai

Per J.Miltinio mirties metines šalies Vyriausybė 1995 metais įpareigojo Kultūros ministeriją ir Panevėžio savivaldybę parengti iškilios asmenybės atminimo įamžinimo programą. „Vienas iš numatytų dalykų buvo paminklas režisieriui“, – L.T. kalbėjo Panevėžio savivaldybės dizaineris Romualdas Lukšas.

Netrukus – pirmasis nepasisekęs konkursas. Per mažai dalyvių. Paskui organizuotas antrasis. Pasiūlymų dėl paminklo J.Miltiniui – kelis kartus daugiau. Tačiau vertinimai neobjektyvūs, nes nuomonę pareiškė tik vilniečiai. Vienintelis panevėžietis R.Lukšas balso neturėjo.

„Su tais konkursais esame gerokai nusvilę. Tokių ilgų debatų kaip Panevėžyje negirdėjau nė vienoje šalies vietoje“, – stebėjosi dizaineris.

Teatralų įniršis

Pernai rudenį vertinimo komisija išrinko trijų iš 13 konkursantų pateiktas paminklo vizijas. Laimėtojams savivaldybė skyrė piniginius prizus – 15 000 litų. Pirma vieta, atitekusi studentui iš Kauno Donatui Dovidavičiui, sukėlė negirdėtų aistrų.

„Labiausiai supyko teatro darbuotojai, nes būsimas paminklas – plokštėje kiaurai išpjautas žmogaus siluetas ir mažesnėje – šuniuko formos – juos įžeidė“, – prisiminė savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos pirmininkė Daiva Noreikienė.

Nepatenkinti teatro darbuotojai susirinkime piktinosi konkurso rezultatais, reikalavo juos atšaukti ir skelbti naują atranką. Režisierių Donatą Banionį labiausiai supykdė pirmosios vietos laimėtojo siūlymas.

„Tai ką, mes – šuniukai?!!“– susirinkime replikavo.

Idėjos korekcija

Teatralų nepasitenkinimas pasiekė Kultūros ministeriją. Buvo siūlyta laimėtojams patobulinti savo projektus. Pirmieji du tepasiūlė žodžiu, ką jie keistų. Trečiojo prizo laimėtojas tauragiškis Regimantas Midvikis pateikė pakoreguotą maketą.

Pirmajame projekte krėsle sėdintis J.Miltinis atrodė netikroviškai, nes iš akmens autentiškesnes detales išgauti sunku. Todėl nuprendė, kad idėja labiau pavyktų akmenį pakeičiant bronza.

„Mano manymu, šis projektas puikus, išreiškia J.Miltinio vidinę būklę. Puiku! Norėčiau tokį paminklą matyti prie teatro“, – D.Banioniui patiko.

Tačiau vienas iš ekspertų skulptorius Alfonsas Ambraziūnas, sukūręs IX forto įvaizdį, projektą įvardijo buitišku.