Tiesa, buvo nuspręsta nevystyti tos pačios istorijos, o sukurti visai kitą, bet tuo pačiu išlaikyti viską tame stiliuje, kuris ir pakerėjo kino mylėtojus. Ir dabar, praėjus penkeriems metams nuo „Paieškos“, studija „Sony“ kartu su režisieriais Nicholasu D. Jonesu ir Willu Merricku pristato ilgai lauktą tęsinį „Pradingusi“. Ar filmas prilygsta pirmtakui? Apie tai sužinosite netrukus.
Apie ką mes čia…
Džiunės mama Greisė kartu su savo nauju vyriškiu Kevinu išvyksta į seniai svajotą kelionę Kolumbijoje, tačiau paprašo, kad dukra pasibaigus atostogoms juos pasitiktų oro uoste. Palikta viena namuose Džiunė nusprendžia gerai pasilinksminti, tačiau duotą pažadą mamai ji prisimena. Atvažiavusi į oro uostą Džiunė pralaukia kelias valandas, bet jos mama ten taip ir nepasirodo. Nepraradusi vilties, mergina nusprendžia pasinaudoti socialinių tinklų bei šiuolaikinių technologijų pagalba ir išsiaiškinti, kas nutiko.
Kūrinio turinys
Kaip jau minėjau, su filmo „Paieška“ siužetu šis naujas kino projektas neturi nieko bendro, nes tai visiškai nauja ir individuali istorija, tačiau čia yra taip vadinamos studijos „Sony“ kuruojamos antologijos dalis. O kaip mes visi puikiai žinome, antologijoms priklausantys filmai ar net serialų sezonai visuomet pasiūlo visiškai naujas istorijas, dėl ko galima tik pasidžiaugti. Kodėl? Nes išvystame kažką visai kito siužeto prasme, bet pats pasakojimo stilius dažniausiai yra vystomas tokiu pačiu principu kaip ir kiti vienai ar kitai antologijai priklausantys projektai. Šiuo atveju taip ir yra.
Viso šio filmo cinkelis slypi puikiai nuo pradžios iki galo išvystytoje intrigoje, dėl kurios ne tik smagu žiūrėti šį pasakojimą – vyraujanti nežinomybė ekrane neleidžia nuobodžiauti. Panašiai yra su detektyvinio pobūdžio juostomis, kurių peržiūros metu dažnas kino entuziastas bando nuspėti pabaigą ir priežastį, bet dažnai lieka kvailio vietoje, nes kūrėjai paruošė visai kitokią baigtį. Filme „Paieška“ būtent taip ir buvo, taip yra ir šiame tęsinyje.
Aš puikiai žinau, jog atsiliepdamas apie tokio tipo filmus rašau abstrakčiai, bet tikiuosi suprantate, kad aš tiesiog nenoriu išduoti jums elementarių paslapčių, kad nesugadinčiau įspūdžio.
Pagrindinė filmo veikėja Džiunė puiki. Ji ne tik bando kovoti dėl savo mamos, bet kartu savo paieška atskleidžia nemažai svarbių socialinių problemų, kurios vyrauja mūsų visuomenėje ir kuriomis išties sunku atsikratyti. Dėl to filme galime įžvelgi tikrai ne vieną svarbią ir kartu aktualią temą, dėl ko juosta įgauna gerokai rimtesnį atspalvį. O dėl viso to yra atsakinga Džiunė. Be jos filme yra dar keli svarbūs personažai, kurie vienaip ar kitaip pasuka siužetą tam tikra linkme, kad mes, žiūrovai, būtume apgauti.
Visumoje, nes tiesiog nežinau ką dar galėčiau parašyti apie šį filmą neišduodant jo paslapčių, sakau, kad tai vykęs ir ne ką prastesnis už 2018 metų pirmtaką projektas, kuris asmeniškai man kol kas yra vienas iš geresnių šių metų filmų. Tikiuosi, kad neužilgo sulauksime trečiosios dalies.
Techninė juostos pusė
Jeigu matėte mano jau ne vieną kartą šioje trumpoje apžvalgoje paminėtą filmą „Paieška“, tai nieko naujo čia tikrai neišvysite, nes šios juostos stilizacija ir vizualinis pateikimas yra identiškas tam reginiui, kurį jau matėme 2018 metų juostoje.
Jeigu trumpai – visas vaizdas vėl yra pateikiamas iš kompiuterio, telefono ir lauko kamerų perspektyvos, dėl ko susidaro toks tikroviškas ir kartu žiūrovus įtraukiantis vaizdas, su kuriuo nėra sunku susitapatinti, nes galima pasijusti taip, lyg mes patys būtume įvelti į šią istoriją. Visgi diena iš dienos mes naudojame tokius įrenginius, kokius naudoja filme pagrindinė veikėja, dėl to autentiškumo jausmas čia yra išties aukštas. Visą tą jausmą susitirpina puikus ir įtampoje laikantis montažas, kurio dėka iki pat finalo sunku nuspėti tiesą.
Aktorių kolektyvinis darbas
Filmo didžiausia žvaigžde ir vaidybiniu varikliu, be jokių abejonių, tampa itin perspektyvi ir jau ne vieną kartą įvairiuose projektuose nustebinusi jauna aktorė Storm Reid. Jai pagaliau atitenka ne tik visi laurai, ji pagaliau gauna progą pasireikšti pagrindiniame vaidmenyje, kurį kuo puikiausiai „išveža“.
Be abejo, ne vien Storm filme buvo pastebima – ekrane galima pamatyti žymesnių aktorių veidus, tokius kaip Nia Long, Joaquimą de Almeidą ar Keną Leungą, kurie taip pat įtikinamai suvaidino jiems patikėtus vaidmenis.
Verdiktas
„Pradingusi“ – įtemptas, nenuspėjamas savo siužetiniais sprendimais, įtraukiantis į paslaptingą istoriją nuo pat pirmų akimirkų ir tuo pačiu leidžiantis susimąstyti apie tam tikrus socialinius aspektus psichologinis trileris, kuris savo patraukliu pateikimu niekuo nenusileidžia 2018 metais pasirodžiusiam tokio pat stiliaus pirmtakui „Paieška“.
