„Augančios nekilnojamojo turto išlaikymo sąskaitos geriau nei bet kokie kiti argumentai įtikino klientus, kad geriausias būdas taupyti – atsisakyti perteklinio ploto ir tuščiai stovinčių patalpų. Juolab kad ir galimybių po pandemijos tam atsirado dar daugiau, nes dalis įstaigų darbuotojų nebegrįžo į fizines darbo vietas, dirba nuotoliniu ar hibridiniu būdu“, – įsitikinęs Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius.
Pasak jo, prie vis didesnio ploto atsisakymo prisideda ir kasmet vis sparčiau įsibėgėjantys Turto banko valdomuose pastatuose vykstantys remontai, atnaujinimo ir modernizacijos projektai. Dažnas atvejis, kuomet kapitališkai suremontavus pastatus, į juos perkeliamos kelios įstaigos iš skirtingų vietų, o anksčiau jų užimtų patalpų atsisakoma.
Vienas tokių praėjusių metų pavyzdžių Plungėje, Paprūdžio g. 20 esantis pastas. Po kapitalinio remonto šiame 1,16 tūkst. kv. m ploto pastate įsikūrė net 6 valstybės įstaigų padaliniai, persikėlę iš kitų patalpų mieste. Po šio persikraustymo Plungėje atsilaisvino net 2,2 tūkst. kv. m ploto, kuris bus parduodamas.
Dar labiau pasispausti įstaigas turėtų paskatinti ir finansų ministrės įsakymu šių metų sausį patvirtintas naujas bendro ploto, tenkančio vienam darbuotojui, rodiklis. Tais atvejais, kai administracinis valstybės nekilnojamasis turtas perduotas centralizuotai valdyti Turto bankui, bendro ploto, tenkančio vienam darbuotojui, rodiklis nuo šiol yra 22 kv. m. Iki šiol šis rodiklis buvo 28 kv. m vienam darbuotojui.
Remiantis Turto banko skaičiavimais, sėkmingai pritaikius hibridinį darbo modelį, per artimiausius dešimt metų bendro ploto, tenkančio vienam darbuotojui, rodiklį būtų galima sumažinti iki 16 kv. m.
Turto banko duomenimis, pernai daugiausia ploto atsisakė VMI (2,4 tūkst. m2), „Sodra“ (1,7 tūkst. m2), Užimtumo tarnyba (1,5 tūkst. m2), Valstybinė augalininkystės tarnyba (1,5 tūkst. m2), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (1,3 tūkst. m2).
