„Mokslas dešimt metų jau kalba apie tai, kad žuvies sugavimai Kuršių mariose turi būti sumažinami bent 30 proc. Tai, ačiū Dievui, kad pagaliau mokslas buvo išgirstas ir bus priimti sprendimai“,– ketvirtadienį LRT radijui komentavo A. Gedvilienė.
Atsakydama į verslo atstovų išreikštą kritiką, kad toks pokytis nutrauks jau trisdešimt metų vykdytą veiklą, kuri kai kuriais atvejais yra perduodama iš kartos į kartą, parlamentarė teigė, kad gamtos gerovė yra aukščiau mažojo verslo, kuris dažnai tesugeba užtikrinti minimalias pajamas, interesų.
„Mes rūpinamės gamta. Mes esame Aplinkos komiteto nariai, kurių tikslas yra būtent gamtos gerovė. Man atrodo, mūsų visų tikslas turėtų būti aukščiau mažojo verslo interesų ir mes turime galvoti apie tai, kad mūsų mariose ir mūsų ežeruose ateityje būtų žuvies“, – aiškino ji.
Visgi Seimo narė patikino, kad verslinės žvejybos nutraukimą stengiamasi vykdyti su kuo mažiau prievartos ir kompensuojant verslininkų, kurie verčiasi žvejyba Kuršių mariose, netektis.
„Mes norime oriai atsiskaityti su verslu, kad verslas neturėtų jokių pretenzijų valstybei ir kad tas verslas pasitrauktų ir Kuršių mariomis tos žuvys galėtų judėti laisvai“, – tvirtino A. Gedvilienė.
Anot Aplinkosaugos komiteto pateiktų duomenų, šiuo metu vien Kuršių mariose žvejoja 46 įmonės, nors atliktos mokslinės studijos rodo, jog norint išvengti kai kurių žuvų rūšių pergaudymo, mariose turėtų žvejoti perpus mažiau įmonių.
Ankstesni verslinės žvejybos ribojimai vidaus vandenyse jau pasiteisino aplinkosauginiu požiūriu. 2015 m. apribojus verslinę žvejybą bendra žuvų biomasė Lietuvos ežeruose vidutiniškai padidėjo apie 1,5 karto. 2013 m. uždraudus verslinę žvejybą Kauno mariose žuvų biomasė šiame telkinyje išaugo daugiau nei 4 kartus.
