Tuo metu vaistų gamintojų atstovai jau kurį laiką sako, kad Lietuvoje vaistų galime pritrūkti ir dar labiau, mat rinkos reguliavimas itin griežtas, o kainos numušamos taip, kad gamintojams nebeapsimoka mums tiekti vaistus.
„Lietuvoje kompensuojamųjų vaistų reguliavimas stipriai mažina rinkos patrauklumą. Vaistų kainos įšaldytos nuo 2019 metų ir, pasikeitus aplinkybėms, išaugus visoms kainoms, gamintojai nebegali pasiūlyti tokių kainų, kokių prašo Valstybinė ligonių kasa. Prašoma mažinti kainą 3–4 kartus daugiau nei kainuoja patys gamybos kaštai, todėl suprantama, kad Lietuva tampa nepatraukli ir toks vaistas į Lietuvą neatkeliauja“, – antradienį laidoje „Delfi tema“ sakė Vaistų gamintojų asociacijos direktorė Rasa Bričkienė.
Todėl, kaip teigė pašnekovė, gamintojams neapsimoka vežti vaistų į Lietuvą. R. Bričkienė sako, jog nauji pakeitimai, kurie bus svarstomi Seime ketvirtadienį, situaciją gali dar labiau pabloginti.
„Kuo labiau valstybė reguliuoja kainas kompensuojamų vaistų, kuo mažiau tiekėjų lieka Lietuvos rinkoje, tuo labiau pacientai tampa nuskriausti. Jie ne tik ne laiku gauna gydymą antibiotikais, bet negali gauti ir kompensuojamų vaistų“, – kalbėjo R. Bričkienė.
Visgi įdomu tai, kad apie didesnį vaistų trūkumą buvo pradėta kalbėti būtent prieš Farmacijos įstatymo pakeitimus, kuriais Lietuva reguliuoja, kokiomis kainomis gamintojai turėtų tiekti vaistus. Naujame Farmacijos projekte įvedamas papildomas reguliavimas – išorinis referavimas į penkias pigiausias Europos Sąjungos valstybių veikliąsias medžiagas. Tai reiškia, kad vaistų kainos Lietuvoje nustatomos pagal tai, kokios jos yra kitose 5 Europos Sąjungos šalyse.
Dar įdomiau tai, kad sandėliuose reikiamų vaistų yra, tačiau iki vaistinių jie neatkeliauja. Apie tai neseniai kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Pasak jo, daugiau nei pusė trūkstamų viešai įvardijamų medikamentų yra sandėliuose.
„Kreipiausi į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą, ji išsiuntinėjo laiškus vaistinėms. Įdomus dalykas, kad daugiau nei pusė vaistų, apie kuriuos kalbama viešai, jie buvo didmenos sandėliuose“, – teigė A. Dulkys.
A. Veryga vaistų trūkumą vadina suplanuota akcija
Buvęs Sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga iškėlė rimtas abejones dėl medikamentų trūkumo. Pasak jo, tai gali būti suplanuota akcija.
„Manau, kad visa ši vaistų trūkumo akcija yra specialiai organizuota. Kaip vaistai yra sandėlyje, bet jų nėra vaistinėje? Vaistinių tinklai praktiškai visi turi savo didmeną, tai reiškia, kad tie vaistai yra jų pačių sandėliuose. Manau, kad čia sąmoningai suorganizuota akcija bandant visuomenėje sukelti nerimą, kad trūksta vaistų, ir dėl to neva nereikia priimti įstatymų, keliančių griežtesnes sąlygas gamintojams“, – „Delfi“ pasakojo A. Veryga.
Pasak Seimo nario, yra galimybės vaistus užsisakyti iš kitų šalių, taip pat paprašyti savų gamyklų.
„Dažnai gamintojai net nesugeba atsakyti, kokių vaistų tiksliai trūksta. Jei žinome, kad trūkumas tikrai numatomas, dėl žaliavų trūkumo, karo, pandemijos, kas iš tiesų gali būti, tada kyla klausimas, ar mūsų institucijos tariasi su kitomis šalimis dėl pagalbos. Toks mechanizmas yra, kai staiga pradeda kažko trūkti, galima prašyti kitų valstybių. Galima galvoti net apie vaistų užsakymą, jei yra žaliavų, nes šalia Kauno veikia vaistų gamykla.
Paprastai jie vaistus gamina ne Lietuvai, o pagal užsakymą kitoms šalims. Jei žinome, kad kažkokio kritinio vaisto trūksta, galima gal ir užsakyti. Bet, panašu, kad čia viso labo yra gąsdinimai, kurie tęsiasi jau 6 metus. Praeitoje kadencijoje taip pat susidūrėme su gąsdinimais, kad tokia kaina vaistų neįmanoma duoti, bet davė. Didžiausias pasipiktinimas dabar yra tai, kaip valstybė referuos į išorę, tai reiškia, pažiūrės, kokia kaina už tą patį vaistą yra kitose šalyse, ir paprašys tokią pačią duoti Lietuvai. Čia gamintojams baisi problema – kitur jie gali tokią kainą duoti, o mums ne“, – argumentus dėstė A. Veryga.
Kodėl lietuviams vaistų kainos didesnės nei kitiems?
Naujame įstatyme, pasak pašnekovo, gamintojams labiausiai kliūna vaistų kainų reguliavimas, mat tai trukdytų uždirbti daugiau.
„Viena firma papasakoja, kokie jų vaistai geri, kita firma – kokie jų geri, susitaria su vaistinėmis dėl tam tikrų pardavimų, o kai nebelieka šių galimybių, tada reikia konkuruoti kainomis, jiems tai yra mažesnis pelnas. Gamintojai nenori atsisakyti uždarbio, kuris, manau, yra labai geras, jei Lietuvos vaistinių tinklas sugeba nusipirkti vaistinių tinklą Švedijoje. Tos kalbos, kad Lietuvoje vaistai parduodami pigiau nei savikaina, neapsimoka gaminti, tai kaip kitose 5 valstybėse, į kurias referuojama, apsimoka? Kodėl jos turi mažesnę kainą?“, – kalbėjo A. Veryga.
Gamintojai sako, kad Lietuvoje rinka per maža, kad galėtų kelti tokius didelius reikalavimus. Visgi šis argumentas A. Verygos neįtikina.
„Kaip gamyklai priklauso savikaina nuo rinkos dydžio? Juk gaminamas tas pats vaistas. Suprantu, kad pakuotę mažesnei rinkai reikia atspausdinti lietuvių kalba. Bet įsivaizduokime, ar tai tikrai labai dideli kaštai? Manau, kad rinkos dydis nepaaiškina kainos. Jei pas mus kažkas brangiau nei kitur, vadinasi, neužtikrinama pakankama konkurencija“, – sakė pašnekovas.
Seimo narys pasakojo, kad Europos Komisija yra atlikusi didelį tyrimą ir vaistų gamintojai Europoje jau yra bausti milijoninėmis baudomis už trukdymą konkurencijai vaistų rinkoje: „Patys sąmoningai trukdydavo ir darydavo kliūtis, kad konkurencija nebūtų įgyvendinama. Nes jie nenori uždirbti mažiau, kai gali uždirbti daugiau“.
Teigia, kad istorijos apie generinius vaistus iš dalies nulemtos pačių gamintojų
Daug diskusijų kyla ir dėl išbraukiamų vaistų iš kompensuojamųjų vaistų kainyno. Visgi, pasak pašnekovo, kiekvienas gamintojas galėtų likti šiame kainyne, jei pasiūlytų konkurencingas kainas. Be to, pasak Seimo nario, apie generinius vaistus yra prikurta įvairių istorijų, dalis jų – iš pačių gamintojų.
„Yra tokių generinių vaistų, kur žmonės net nežino, pavyzdžiui, ibuprofenas, amoksicilinas, kurio dabar trūko. Net nebėra jokio originalaus jų gamintojo. Čia žmonėms nekyla jokių klausimų. Visiems aišku, kad į vaistinę nuėjus reikia ieškoti ne gamintojo, o paracetamolio. Bet su kai kuriais vaistais, kurie nėra taip paplitę, tokio įpročio nėra.
Kai vaistas sukuriamas, jį saugo patento apsauga. Niekas kitas jo negali gaminti, tik tas, kas yra jį sukūręs. Kai tik baigiasi patento apsauga, jį pradeda gaminti kiti, o tada vaistas greitai atpinga, net ir tos kompanijos, kuri jį sukūrė. Bet ar jis pablogėja nuo to kaip nors? Tikriausiai, kad ne. Dažnai vaistą sukūrę gamintojai nustoja jį gaminti ir kuria naujus, vadinamus inovatyvius vaistus. Kai vaistai tampa generiniu, jį pradeda gaminti tos kompanijos, kurios specializuojasi gaminant generinius vaistus“, – sakė A. Veryga.
Lietuvoje, kol nebuvo normalios konkurencijos, pasak A. Verygos, rinkoje ilgai išlikdavo originalūs gamintojai.
„Jie labai įdomiai elgdavosi – pasakodavo, kaip jų vaistas geresnis nei generinis, lygindavo ir sakydavo, kad jų vaistai kaip gyvos gėlės, o generiniai tarsi plastmasinės. Tai čia už etikos ribų išeinantys dalykai. Gydytojai, išrašydami receptą, paskiria veikliąją medžiagą ir dozę. Jei kažkas netinka, keičia dozę ar veikliąją medžiagą, o ne gamintoją. Gamintojas gali bankrutuoti, jo išvis gali nelikti, bet veikli medžiaga liks“, – kalbėjo Seimo narys.
Tad kodėl kai kuriems žmonėms generiniai vaistai netinka? Pasak A. Verygos, čia suveikia placebo ir nocebo efektas. Placebas – kai duodi kažką, ko nėra, ir žmogui pasidaro geriau. Pavyzdžiui, duodamas cukrus ar vitaminas C nuo galvos skausmo, pasakoma, kad tai tabletė nuo skausmo, ir kai kuriems nustoja skaudėti galvą. Tuo metu nocebo efektas yra tada, kai žmogus susikuria įspūdį, kad vaistai jam neveiks arba veiks blogai, bus pašaliniai poveikiai. Placebo ir nocebo taisyklės, pasak A. Verygos, įrodytos moksliškai, ir dažniausiai veikia vartojant generinius vaistus.
„Tarkime, jūs negeriate vaistų, bet pradėjo skaudėti skrandį. Galvosite, kad kažką negero suvalgėte, galbūt koks virusas. Bet jei bus paskirtas koks nors vaistas ir bus parašyta, kad nuo jo gali skaudėti skrandį, iškart galvosite, kad skrandį skauda nuo vaisto. Pacientams reikia paaiškinti šiuos dalykus, bet vietoje to, dalis pacientų organizacijų iš esmės dirba vaistų kompanijoms, nes pasakoja pasakas, kad žmogus turi kažką rinktis, nors gydytojas to net neskyrė. Nes gydytojai neskiria firmos pavadinimo, jie skiria veikliąją medžiagą.
Manau, kad po įstatymo priėmimo, jei jis bus priimtas, baigsis kalbos apie vaistų trūkumus, ir atsinaujins nebent tada, kai vaistų kainynas bus tvirtinamas. Tada tokios kalbos vėl suaktyvėja, kad kažkas kažkur dingo. Dabar sako, kad iškris tam tikri vaistai iš vaistų kainyno. Tai duokite kainas, kaip kitoms šalims, ir niekas neiškris. Tai šantažo elementas – jei nemokėsite brangiau, mūsų neliks“, – sakė pašnekovas.
