Nacionalinis muziejus: darbo laiko trumpinimo galimybė nėra atmetama, jeigu situacija negerės
Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) Komunikacijos specialistė Živilė Stadalytė pasakojo, kad, visų pirma, buvo peržiūrėta, kam ir kur jų energijos išteklių yra išnaudojama daugiausiai, ieškomi sprendimai tam optimizuoti.
„Jau kuris laikas dirbama mišriu darbo modeliu, todėl tai automatiškai sumažina išlaidas, taip pat mažinamas apšvietimas, o kai kur nakčiai jis visai išjungiamas. Kreipiamas dėmesys į atsakingą elgesį darbo vietoje ir energijos suvartojimo mažinimą taikant elementarias taupymo priemones, kaip elektros išjungimas, kompiuterių išjungimas ir t.t. Kadangi turime daug skirtingų padalinių, buvo sugalvotos ir savotiškos varžybos tarp kolegų, skatinant sutaupyti daugiausiai energijos“, – vardijo taikomas priemones Ž. Stadalytė.
Tačiau ji pabrėžė, kad visos šios priemonės niekaip neatsilieps kokybiškai lankytojų patirčiai – tai yra prioritetas.
„Esame paskaičiavę, kad iki metų galo, t. y. rugsėjo–gruodžio mėnesiais LNM, turinčiam 11 ekspozicinių padalinių, taip pat saugyklų, restauravimo centrą ir t.t. reikės 188 tūkst. eurų – elektros, šildymo ir vandens paslaugoms apmokėti. Suma, žinoma, gali kisti, jeigu kainų augimas nesustos. Vien elektros sąskaitos liepos mėnesį, lyginant su birželio mėnesiu išaugo beveik 40 proc., o rugpjūčio mėnesį, lyginant su liepos mėnesiu net 60 proc. Šiuo metu nesame priėmę sprendimų dėl darbo laiko trumpinimo, tačiau tokia galimybė nėra atmetama, jeigu situacija negerės“, – konstatavo Ž. Stadalytė.
Nacionalinė biblioteka: prireikus reaguosime į besikeičiančias aplinkybes
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento
Ryšių su visuomene skyriaus vadovė Žydrė Vėtienė pasakojo, kad gautos sąskaitos mokėtina suma už rugpjūčio mėnesį sunaudotą elektros energiją, palyginti su liepos mėnesio sąskaita, išaugo beveik du kartus.
„Apie finansinę situaciją dėl elektros energijos kainų raštu informavome Kultūros ir Finansų ministerijas. Laukiame atsakymo dėl galimybės skirti papildomas tikslines lėšas išaugusioms sąskaitoms už elektros energiją padengti“, – sakė Ž. Vėtienė.
Šiuo metu, anot jos, gerokai sumažintas pastato išorės apšvietimas, taip pat bendrųjų erdvių apšvietimas tarnybinėse patalpose, optimizuotas kompiuterizuotų darbo vietų veikimas.
„Atsižvelgus į bendrą situaciją, ministerijos rekomendacijas ir bibliotekoje fiksuojamus lankytojų srautus, priimtas sprendimas trumpinti darbo valandas tuo metu, kai mažiausiai naudojamasi
bibliotekos paslaugomis: nuo 19.00 iki 21.00 val. darbo dienomis. Artimiausiu metu didesnių bibliotekos veiklos ribojimų neplanuojame, stebėsime bendrą situaciją energetikos rinkoje ir apskritai Lietuvoje, prireikus reaguosime į besikeičiančias aplinkybes“, – aiškino Ž. Vėtienė ir pridūrė, kad bibliotekos situacija nėra labai išskirtinė, palyginti su kitomis kultūros ir ne kultūros sektoriaus įstaigomis. Tai bendra situacija, susiklosčiusi dėl pasaulyje vykstančių neramumų ir padėties energetikos rinkoje.
„Suprantame, kad šie metai taps iššūkiu visiems, tačiau manome, kad bendru supratimu ir geranoriška pagalba mes juos įveiksime“, – vylėsi ji.
Elektros sąskaita už mėnesį – 20 tūkst. eurų
Klaipėdoje įsikūrusi viešoji įstaiga „Kultūros fabrikas“ rugpjūčio mėnesį vien tik elektros tiekėjui „Ignitis“ turėjo sumokėti daugiau nei 20 tūkst. eurų, dar keli tūkstančiai atsiėjo Elektros skirstymo operatoriui (ESO).
„Kultūros fabriko“ vadovė Raimonda Masalskienė pasakojo sulaukusi kone dvidešimt kartų didesnės sąskaitos nei prieš metus. O pavasarį, tikino ji, nebuvo galimybės fiksuoti elektros kainos.
„<...> Kadangi baigėsi sutartis (perkame per vadinamąją Centrinę perkančiąją organizaciją, CPO) buvome priversti pirkti iš „Igničio“ biržos kainomis, nes nebuvo kitų pasiūlymų. Elektros suvartojimas, lyginant su praėjusiais metais, popandeminiu laikotarpiu, šiek tiek padidėjo. Pavyzdžiui, rugpjūtį, išaugo kone 20 proc. Bet ir liepą sąskaita buvo didelė, išaugo apie dvidešimt kartų – smarkiai per daug. Inžinerinių avarijų, papildomų veiklų ar įrengimų – nebuvo, – kainas su ankstesniu laikotarpiu lygino R. Masalskienė. – Už liepą sąskaita siekė apie 10 tūkst. eurų, jau tada buvo ištikęs šokas. O rugpjūtį dar daugiau – 20 tūkst. <...> Sąskaita padidėjusi per visus punktus. Niekas nekompensuoja – nei valstybė, nei savivaldybė. Esame viešoji įstaiga, kuri, iš esmės, turi išsilaikyti pati iš savo veiklos.“
Kultūros ministerija: situacija stebima ir vertinama
Kultūros ministerija teigė, kad reaguojant į kylančius iššūkius dėl elektros ir kitų išteklių kainų tiek valstybinio, tiek nevalstybinio kultūros sektoriaus atstovams yra įgyvendintos arba tebeįgyvendinamos įvairios pagalbos priemonės.
„Priminsime, kad NVO sektoriui per Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamą priemonę šiemet buvo teikiama finansinė pagalba einamosioms išlaidoms padengti. Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų biudžetas šiems metams buvo padidintas 9 milijonais eurų (šios lėšos buvo skirtos pandemijos pasekmėms sušvelninti, tačiau dabartinis kontekstas lėmė, kad šių lėšų dalis skiriama komunalinių mokesčių kaštams padengti). Lietuvos kultūros taryba (LKT) savo ruožtu taip pat pakoregavo finansavimo sąlygas: dabar teikiantieji projektus LKT gali skirti iki 50 proc. projekto sąmatos administravimo išlaidoms padengti (anksčiau ši dalis siekė 20 proc. – strateginėms organizacijoms ir 30 proc. – kitoms organizacijoms). Dėl savivaldybėms pavaldžių kultūros įstaigų ir joms kylančių iššūkių dėl išteklių kainų sprendimus turėtų priimti pačios savivaldybės“, – informavo ministerija.
Šiuo metu, anot kultūros ministro atstovės spaudai Viktorijos Vitkauskaitės, įgyvendinami ir horizontalūs sprendimai, kuriais siekiama mažinti bendrą naštą už energetinius išteklius visos valstybės mastu: „Be abejo, neišskiriant ir kultūros sektoriaus. Savo ruožtu kultūros įstaigos taip pat savarankiškai ieško sprendimų tiek bandydamos taupyti ir mažinti kaštus, tuo pat metu išlaikydamos paslaugų kokybę, tiek ieškodamos tvaresnių ir ilgalaikių išeičių. Pavyzdžiui, 7 kultūros įstaigos šiuo metu ruošiasi įsirengti saulės elektrines. Apskritai situacija yra nuolat stebima ir vertinama, reaguojant į iššūkius ir toliau bus ieškoma galimų sprendimų.“
