Į redakciją parašiusi varėniškio dukra Evelina prisiminė pernai metais įvykusią nelaimę ir neslėpė – jei ne medikų aplaidumas, tėtis šiuo metu dar būtų gyvas.
„Tėčiui pradėjo skaudėti dešinį šoną, nugaros sritį, krūtinę. Visas skausmas buvo dešinėje pusėje. Jis kažkada turėjo tarpšonkaulinį uždegimą, sakė, kad skausmas panašus. Tuo metu buvo visiškai sąmoningas. Nusprendė iškviesti greitąją pagalbą“, – pradėjo pasakoti Evelina.
Nors jau paskambinus greitajai ir išvardinus visus simptomus buvo galima įtarti, jog vyrą ištiko infarktas, greitoji pagalba į namus atvažiavo tik po 40 minučių. Kuo toliau, tuo labiau situacija blogėjo.
„Atvykusi GMP felčerė nenustatė infarkto, nuo to viskas ir prasidėjo. Kadangi būklės sunkumas nebuvo nustatytas, nebuvo priimtas sprendimas hospitalizuoti. Atliko kardiogramą, pasakė, kad nemato infarkto, galbūt tai tarpšonkaulinis uždegimas. Ir pasiūlė atlikti nuodugnesnius tyrimus Varėnos priimamojo skyriuje. Net vaistų nedavė“, – pasakojo Evelina.
Nuvažiavęs į priėmimą, skubios pagalbos vyras taip pat niekaip negalėjo sulaukti. Ištiktas infarkto vien priėmimo kambaryje laukė 2 valandas.
„Nuvežus į priėmimą, vėl ilgą laiką nieko nevyko, buvo ilgas vilkinimas, nors jau namuose atlikta kardiograma, kaip vėliau nustatyta, rodė infarktą. Priėmimo skyriuje vėl buvo atlikta kardiograma, vėl rodė infarktą, bet ir toliau buvo atliekami kiti tyrimai. Praėjo 2 valandos nuo atvykimo“, – prisiminė vyro dukra.
Pacientas nebuvo paguldytas į palatą, jam nebuvo pradėtas gydymas. Kadangi tuo metu galiojo karantino reikalavimai, artimieji negalėjo būti šalia ir paklausti, kas vyksta. Tik po 2 valandų nuo atvežimo vyras pagaliau perkeltas į reanimaciją.
„Paguldžius į reanimaciją, po valandos buvo padarytas trombolinis specialus gydymas. Raštiško sutikimo tėčio nebuvo. O po šito gydymo pradėjo blogėti jo būklė. Tik tada buvo sumąstyta, kad reikia kviesti reanimobilį į Santaros klinikas“, – sakė pašnekovė.
Vyras dar buvo intubuotas Varėnos ligoninėje, o tada skubiai išvežtas į Santaros klinikas, tačiau atvežus Vilniaus gydytojai padėti niekuo nebegalėjo. 56 metų infarkto ištiktas pacientas paniro į komą ir mirė.
Kaip parašyta Akreditavimo tarnybos išvadose, 12.24 val. pacientas GMP automobiliu buvo atvežtas į Varėnos ligoninę. 12.24 val. buvo atlikta medicinos gydytojo apžiūra, laboratoriniai tyrimai atlikti 13.30 val. Diagnozėje tuo metu įrašyti kiti krūtinės skausmai, antitrombozinis gydymas nebuvo paskirtas.
14.40 pagal tarnybos išvadas, pacientas stacionarizuotas Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. 14.45 gydytoja reanimatologė diagnozėje įrašė, kad pacientas stacionarizuotas dėl ūmaus miokardo infarkto. Skirtas gydymas.
15.45 val. buvo pradėta intraveninė trombolizė. 16.45 val. trombolizė buvo baigta. 17.05 gydytoja pažymėjo, kad pacientui sutriko kalba, įtariamas galvos smegenų insultas. Nuspręsta iškviesti reanimobilį.
19.30 pacientas pervežtas į Santaros klinikas. Šios ligoninės gydytoja pažymėjo, kad pacientas pervežtas kraštutinai sunkios būklės, taikomas dirbtinis plaučių ventiliavimas, operacija dėl sunkios būklės nebebuvo taikoma.
21.15 val. konstatuota paciento mirtis.
Medicininiame mirties liudijime nurodyta, kad pacientas mirė dėl smegenų strigimo, tarpinė mirties priežastis yra smegenų edema, pagrindinė liga, sukėlusi mirtį, buvo intracerebrinis kraujavimas į pusrutulio požievį. Prie kitų svarbių patogologinių būklių prirašytas miokardo infarktas.
Kreipėsi dėl aplaidumo
Norėdami išsiaiškinti teisybę, artimieji kreipėsi į atsakingas institucijas su klausimu – ar tikrai nebuvo galima išsaugoti tėčio gyvybės?
„Supratome, kad kažkas ne taip vyko. Negali būti žmogus atvežtas su infarktu, skausmu krūtinėje ir laikomas be pagalbos kelias valandas. Tada kreipėmės į advokatą.
Į ligoninę tėtis nugabentas apie 12 valandą dienos, į reanimaciją perkeltas apie 14 val., gydymas reanimacijoje truko iki maždaug 15 val. O Santaros klinikose atsidūrė 20 val.“, – pasakojo Evelina.
Pasak Evelinos, klaidų padarė trys medikų grandys – GMP su felčere, priimamojo skyriaus gydytojas ir reanimatologė.
Valstybinė akreditavimo tarnyba patvirtino, kad vyras priėmimo skyriuje buvo gydomas per ilgai, gydymas paskirtas per vėlai, nebuvo įvertinta, ar pacientas neturi kontraindikacijų trombolizės gydymui.
„Manau, kad medikai buvo nekompetentingi. Akreditavimo tarnybos išvadose parašyta, kad jie negebėjo įvertinti paciento būklės, nors turėjo gebėti tą padaryti pagal savo kvalifikaciją. Be to, buvo siaubingas delsimas, nors viskas turėjo būti daroma žaibo greičiu. Galbūt dėl to, kad žmogus buvo sąmoningas. Jei jie būtų laiku viską padarę, nebūtų tokių pasekmių“, – pasakojo Evelina.
Pašnekovė prisiminė, kad tėtis buvo aktyvus, dirbantis žmogus. Kadangi dirbo miškininku, dažnai važinėdavo, buvo stiprus ir greitas. Tad tokia staigi mirtis paveikė visą šeimą.
„Tie medikai dirba toliau, jų veikla nesustabdyta, nors turėjo būti. Visi faktai, visos išvados yra prieš juos. Jei tyrimas mums būtų palankus, jie netektų teisės gydyti“, – sakė Evelina.
Kreipėmės į Varėnos ligoninę komentaro apie šią situaciją, tačiau atsakymo dar negavome. Vos tik jį gausime, tekstas bus papildytas.
„Delfi“ primena, kad pacientai, kuriems gydymo įstaigoje buvo padaryta žala dėl jų sveikatos, gali kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.
Prašymai gali būti pateikiami Komisijai vienu iš šių būdų:
– tiesiogiai (atvykus į Sveikatos apsaugos ministeriją, Vilniaus g. 33, Vilnius),
– registruotu paštu (adresuojant Komisijai adresu Vilniaus g. 33, Vilnius),
– per kurjerį (pateikiant Sveikatos apsaugos ministerijai, Vilniaus g. 33, Vilnius),
– siunčiami elektroniniu paštu ministerija@sam.lt, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę nustatyti prašymą teikiančio asmens tapatybę.
Nebereikia įrodinėti, kad paciento sveikatai padaryta žala (kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pakenkta paciento sveikatai, jis sužalotas ar mirė), tačiau prašymą teikiantis asmuo, jeigu turi, gali pateikti dokumentus, patvirtinančius prašyme nurodytas aplinkybes (faktinį pagrindą).
Reikia pateikti turtinę žalą (patirtas išlaidas ir negautas pajamas) ir neturtinę žalą (pagal prašymo formoje nurodytus klausimus) patvirtinančius dokumentus.
Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo Komisijoje dienos. Dėl objektyvių priežasčių šis terminas gali būti pratęstas ne daugiau kaip dar vienam mėnesiui.
Neišvengiama žala yra tokia žala, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
1. Tai yra ligos ar sveikatos sutrikimo, kuriuo pacientas sirgo iki žalos atsiradimo, pasekmė ar komplikacija, kurios nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį;
2. Tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl paciento individualių savybių;
3. Tai yra liga ar sveikatos sutrikimas, atsiradę dėl vaistinių preparatų, kai jie vartojami laikantis vaistinio preparato charakteristikų santraukoje, diagnostikos ir gydymo aprašuose, diagnostikos ir gydymo metodikose ir (ar) diagnostikos ir gydymo protokoluose nurodytų sąlygų, farmakologinių savybių.
Be to, žala atlyginama, tik jei nebus nustatyta, kad:
1. Pacientas sąmoningai (tyčia) arba dėl didelio neatsargumo nevykdė vienos ar kelių įstatymo 12 straipsnio 2, 5 ir (arba) 7 dalyse nurodytų pareigų, jei šias pareigas įvykdžius žala nebūtų buvusi padaryta;
2. Pacientas sąmoningai (tyčia) arba dėl didelio neatsargumo nesilaikė paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių teikiant jam asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jei jų laikantis žala nebūtų buvusi padaryta.
Išsamų aprašymą, kokius dokumentus pateikti, ir kitą tvarką galite rasti čia.
