Prašo nebetinkamų produktų
„Maisto banko“ verslo partnerysčių vadovė Dovilė Kovalskytė „Delfi“ kalbėjo, kad bendrai paramos gavėjų skaičius šalyje auga jau keletą metų iš eilės.
Ji skaičiavo, kad jei pernai „Maisto bankas“ vidutiniškai rėmė 143 tūkst. asmenų per mėnesį, pastaruoju metu šis skaičius pasiekė 160 tūkst., neskaitant karo pabėgėlių iš Ukrainos.
Atstovė tikino pastebėjusi, kad pastaruoju metu gyventojai labiau pradėjo vertinti ir paramą maistu.
„Jei anksčiau kai kurių produktų nenorėdavo, tai dabar dažniau paklausia, gal kas nors ko nors nepaėmė ir jie galėtų paimti“, – sakė ji.
Apie panašias tendencijas, pateikdama pavyzdžius, neseniai pasakojo ir įmonės komunikacijos vadovė Miglė Petronytė.
„Pagrindinis rodiklis, kaip matome, kad maisto poreikis auga yra tai, kad jeigu prieš metus žmonės sakydavo, kad bananas yra per daug pajuodęs ir jie nežino, ar jį valgys, o kai kurių produktų atsisakydavo, dabar paima ir tuos, o kartais net prašo tokio maisto, kurio mes jau žmonėms nebenorime duoti, tarkime, kokių pastovėjusių obuolių, o juos, jei jie dar tinkami, atiduodame į gyvūnų prieglaudas, žvėrelių maitinimui.
Žmonės prašo, kad duotume jiems bei sako, kad bandys suvalgyti“, – anksčiau sakė ji.
„Augant maisto kainoms tikrai pastebime išaugusį paramos poreikį. Maisto poreikis tik didėja“, – apibendrino atstovė.
D. Kovalskytė taip pat tvirtino, kad paramos gavėjai, augant kainoms, vis dažniau atkreipia dėmesį ir koks skausmingas darosi 75 Eur paramos ribojimas, kurį numato įstatymai.
„Vienam paramos gavėjui suteiktos paramos vertė negali viršyti 75 eur per mėnesį.
Dėl šio ribojimo ir augančių kainų, remiamam žmogui galime perduoti gerokai mažesnį kiekį maisto nei prieš keletą metų ar net keletą mėnesių. Ši suma nesikeičia jau daugybę metų, nepriklausomai nuo to, kad kainos stipriai auga“, – kalbėjo ji.
Anot atstovės, šis rodiklis turėtų būti indeksuojamas, atsižvelgiant į kainų pokyčius.
Su nerimu laukia rudens
Labdaros ir paramos fondas „Vilties centras“ Vilniuje valdo dvi valgyklas, į kurias maisto gali ateiti nepasiturintys.
Direktoriaus pavaduotoja Nina Rusakova sakė, kad valgyklose dirbantys darbuotojai pastebėję, jog pastaruoju metu į valgyklas žmonių susirenka mažiau nei anksčiau. Jos teigimu, įtakos tam sezoninis darbas.
„Šiuo metu žmonės, kurie ateidavo ir prašydavo paramos, eina į miškus, renka uogas, grybus, juos parduoda ir iš to gauna pajamų. Kad padidėtų valgyklose prašančių paramos skaičius, to nėra.
Taip pat gerai pradėjo dirbti Užimtumo tarnyba. Ji siunčia žmones dirbti ir tai veikia. Tie žmonės, kurie dešimtmečiais nedirbo, jie susiranda darbus, pradeda dirbti“, – teigė direktoriaus pavaduotoja.
Visgi, anot jos, pokyčiai ne tokie dideli, kad labdaros valgyklose nebebūtų eilių.
„Žmonės ateina pavalgyti į valgyklas, pensininkai skundžiasi mažomis pajamomis. Visgi, aš manau, kad žmonės dar nepajuto to išlaidų padidėjimo, dar nereikia mokėti už šildymą, dujas, dar tik pati pradžia.
Rudenį situacija keisis, dabar visus gelbėja sezoniniai darbai, žmonės gali prisidurti rinkdami grybus, bet kai gausime dideles sąskaitas už elektrą, šildymą, nebebus taip. O po Naujųjų, jei nebus kompensacijų, išvis nežinau, kaip visi gyvens“, – svarstė N. Rusakova.
Pagalbos prašo vyresnio amžiaus žmonės
Šakiuose yra įsikūrusi ir VšĮ „Namai visiems“, kuri valdo labdaros valgyklą. Jos direktorė Giedrė Šedbarienė pasakojo pastebėjusi, kad prašančių gauti paramą taip pat daugėjo.
„Pas mus situacija tokia, kad labiausiai pajautėme vyresnio amžiaus asmenų skaičiaus padidėjimą. Ypatingai tų, kurie gyvena vieni, kur yra didesnis poreikis, kad maistas būtų atvežtas, pristatytas į namus. Per pastaruosius keletą mėnesių tokių tikrai daugėjo ir yra netgi laukiančių eilėje.
Paklausta apie priežastis, vadovė pasakoja, kad jos, ko gero, įvairios.
„Daugumai, ko gero, sveikatos priežastys, jiems sunku pasirūpinti. Labdaros valgyklos maistas jiems yra palengvinimas.
Iš tiesų, mes konkrečiai priežasčių neanalizuojame, jeigu žmogus prašo pagalbos, mes ją ir suteikiame“, – sakė ji.
G. Šedbarienė taip pat pridūrė mananti, kad rudenį norinčių gauti paramą dar daugės.
„Manau daugės. Dabar dar kai kas ir nedrįsta prašyti pagalbos, jie ateina ir sako, kad buvo gėda, nes dirbo visą gyvenimą.
Gali būti, kad didėjančios kainos paskatins žmones perlipti gėdos barjerą ir ateiti paprašyti pagalbos. Galbūt dabar dar yra tas momentas, kada jie gali sau leisti iš sodo valgyti agurką, bet rudenį tokių dalykų nebus“, – svarstė ji.
Ministerija: peržiūrime galimus sprendimus
Apie „Maisto banko“ atstovų užsimintą 75 Eur paramos ribą redakcija pasiteiravo Finansų ministerijos.
„Kalbant apie paramos ir labdaros teikimą, svarbu tai, kad teisės aktai jų teikimo, kaip tokio,
apimčių/verčių neriboja. Tam tikri apribojimai, verčių ribos taikomos tik tada, kai kartu norima pasinaudoti ir mokestinėmis lengvatomis, kas savo esme reiškia, kad valstybė kompensuoja dalį suteiktos paramos arba labdaros“, – aiškino ministerija.
Buvo teigiama, kad šiuo atveju tai yra susiję su PVM lengvatos taikymu PVM mokėtojui, teikiančiam paramą, kuriam yra numatytos tokios taisyklės: konkretaus labdaros gavėjo gautų prekių apmokestinamoji vertė neviršija 75 eurų per kalendorinį mėnesį; perduotų, kaip parama prekių apmokestinamoji vertė neviršija 145 eurų per PVM mokėtojo mokestinį laikotarpį.
„Šiuo metu taip pat analizuojame minėtus dydžius, tarptautinę praktiką ir atitiktį dabarties poreikiams.
Tuo pačiu peržiūrime galimus sprendimus klausimams, susijusiems su labdarai perduodamų prekių apmokestinimu PVM“, – teigė ministerija.
