Mūsų namukas reikalavo rekonstrukcijos. Nusprendėme iš sodo namelio pasidaryti gyvenamą. Jis atitiko visus reikalavimus, rekonstravimo buvo nedaug.
Šioje visoje istorijoje mane labiausiai nustebino specialistų neatsakingumas ir nesugebėjimas bendrauti su klientais. Suprantama, kiekvienas turi savo darbų, bet kai yra negerbiamas kito žmogaus laikas – baisu.
Nepasakosiu, kiek laiko trunka visas popierizmas, nes kas su tuo yra susidūrę, patys žino, kad tai reikalauja labai daug nervų ir kantrybės. Mes su vyru galvojome, kad tai sudėtingiausias etapas, tačiau labai klydome.
Kai baigėsi visi popieriniai reikalai, pradėjome kibti į statybos darbus. Daug ką vyras darė pats, tačiau pagalbos vis tiek reikėjo, jis nėra statybininkas.
Tad reikėjo sumūryti nedidelį priestatą. Prasidėjo mūrininko paieškos. Žinoma, kad nesisekė labai jau lengvai. Tačiau gerai paieškojus, su rekomendacijomis, radome vieną. Su tuo žmogumi susitarėme užmokesčio reiklaus, susitarėme dieną, jis pasakė kokias medžiagas jam supirkti ir kur, ir kada jį pasiimti ir nusivežti į darbo vietą.
Viskas kaip ir gerai. Dieną prieš mane aplankė bloga nuojauta. Pasiūliau vyrui paskambinti ir pasitikslinti. Paskambino, pasitikslino. Viskas gerai. Kitą dieną sutartoje vietoje mūrininko nebuvo. Vyras jam skambino kelis kartus, niekas nekėlė ragelio.
Na, ką teko grįžti namo ir darbus atidėti. Po kiek laiko mūrininkas paskambino, atsiprašė ir pasiteisino, kad ištiko kažkokios problemos šeimoje. Viskas suprantama, visiems visko pasitaiko. Darbo laiką persitarė iš naujo.
Atėjus tai dienai, vėl tas pats. Atvykus į sutartą vietą darbuotojo nebuvo. Telefono ragelio nekėlė. Toks elgesys tiesiog įpykdė. Viskas buvo aišku, su šitu „darbuotoju“ nieko gero nebus.
Gaila tik sugaišto laiko, per kurį būtumėm pasidarę darbus. Visa laimė, radome puikų ir atsakingą žmogų, kuris buvo konkretus ir punktualus. Atliko savo darbą puikiai.
Juokingiausia, kad po kurio laiko „dingęs darbininkas“ paskambino lyg niekur nieko ir paklausė, kada gi tęsim darbus. Toks neatsakingumas, kito žmogaus laiko negerbimas – apgailėtinas.
Vėliau tokie „darbuotojai“ skundžiasi, kad nėra darbo ir tenka emigruoti. Darbo yra, deja, dirbančių nėra. Tokia mūsų būsto įsirenginėjimo istorija, kainavo labai daug streso ir nervų, tačiau rezultatas džiugina.
Šis pasakojimas dalyvauja konkurse „Naujakurių nuotykiai“. Papasakokite, kaip įsirenginėjote būstą, kokių netikėtumų patyrėte, ir atsiųskite el. paštu konkursai@delfi.lt ir laimėkite 100 eurų dovanų čekį. Čia rasite daugiau idėjų, kaip atnaujinti namus.
