Šiame juodajame sąraše – 103 sklypų savininkai. Nesusitvarkiusiems gresia baudos ir didesnis žemės mokestis.
Už baudą būtų išbučiavusi
Rožyno mikrorajone gyvenanti Daiva „Sekundei“ pasakojo iki šiol jaučianti nuoskaudą, jog tuomet, kai gyventojams buvo gražinama sovietmečiu nusavinta žemė, jai pritrūko dokumentų įrodyti, kad turi teisę paveldėti Rožyne esančią senelių žemę. Tarpukariu tą žemę pirko ir ją dirbo Daivos seneliai, sovietmečiu – jos tėvai ir ji pati.
Nepavykus atsiimti žemės, Daiva persikėlė tvorą ir nustojo „valdišką“ sklypą tvarkyti.
Prieš porą metų panevėžietė sulaukė miesto Savivaldybės rašto, kad už sklypo nepriežiūrą jai gresia bauda bei padidintas žemės mokestis.
„Nuoširdžiai pasipiktinau, kad mane ketina bausti už negrąžintą, kaip aš vadinu, atimtą senelių žemę. Tad į gautąjį dokumentą ir aš išsiunčiau laišką, parašiau: „Esu pasirengusi Jus išbučiuoti už tai, kad „grąžinote“ man žemę, kurios niekaip negrąžina žemėtvarkininkai“. Iškart gavau atsakymą, kad įvyko klaida, manęs atsiprašė“, – pasakojo panevėžietė.
O štai šiemet kitame mieste gyvenantis Daivos sūnus jai pranešė matęs reportažą, kaip Savivaldybės atstovas matuoja jai negrąžinto sklypo žolę ir baisisi jos dydžiu.
Kirtis piniginei
Panevėžio savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo Aušrio Valkūno teigimu, nešienaujamų privačių plotų žolės aukštį matuoti reikalauja tvarka, pagal kurią vėliau gali būti skiriamos baudos už teritorijos nepriežiūrą, negana to – ir padidintas žemės mokestis.
Bauda gresia tuo atveju, kai žolė aukštesnė nei 25 centimetrai. Mažiausias piniginės baudos dydis 20 eurų, didžiausias – 140 eurų.
„Nešienaujantiems teritorijų dažniausiai skiriamas baudos vidurkis – 80 eurų“, – teigė A. Valkūnas.
Anot jo, nustačius nešienaujamą privačią teritoriją, nepuolama savininko iškart bausti. Iš pradžių jam siunčiamas raštas su reikalavimu nušienauti savo teritoriją ir apie tai informuoti atsakingus Savivaldybės specialistus.
Jei į gautą raštą neatsiliepiama, po susitvarkyti skirto termino Savivaldybės atstovai vėl važiuoja įvertinti neprižiūrimų teritorijų, o tuomet jų savininkai jau apdalijami baudomis. Nesitvarkančio asmens duomenys taip pat perduodami Valstybinei mokesčių inspekcijai, o šios specialistai netvarkomo sklypo savininkams apskaičiuoja didesnį žemės mokestį – 4 proc. nuo sklypo vertės.
Apsileidėlių sumažėjo
Šiemet Panevėžyje nenušienautų sklypų, palyginti su praėjusia vasara, sumažėjo. Pernai per pirmąjį patikrinimą Savivaldybė buvo nustačiusi 130 apsileidėlių, šiemet – 103. Praėjusiais metais sulaukę perspėjimų 104 asmenys savuosius sklypus nušienavo, baudas užsitraukė 26 sklypų savininkai. Jiems taip pat buvo padidintas žemės mokestis.
Pasak A. Valkūno, įnirtingai ieškoti apleistų sklypų savininkų nė nereikia – paprastai būna metai iš metų tie patys savininkai. Neretai paaiškėja, kad jie išvykę į užsienį. Taip pat apie aukštą žolę informuoja apsileidėlių kaimynai.
