Į Europos rankinio čempionatą Lietuvos rinktinė sugrįžo nesėkme 27:29 prieš Rusijos komandą.
„Vėl lenda psichologinės problemos. Ne trenerio šitai komandai reikia, o nueiti pas psichologą“, – po mačo įspūdžiais dalinosi ne itin patenkinti rusų žurnalistai.
Mat iš pradžių dominavę jų tautiečiai pabaigoje jau turėjo susiimti mėgindami atlaikyti grėsmingą lietuvių šturmą.
Nors Rusijos rankininkai lietuviams lieka neįveikiami – oficialiose varžybose pralaimėta penktą kartą iš eilės, dar niekad riba tarp komandų nebuvo tokia plona.
Ir, kaip neabejojo po rungtynių Delfi kalbinti žaidėjai, ketvirtadienį ji galbūt būtų pagaliau peržengta, jei ne šaltos maudynės pirmame kėlinyje.
Nepaisant to, jog turėjo jausti mažesnį spaudimą, dvikovą kur kas nervingiau pradėjo Mindaugo Andriuškos auklėtiniai – pirmą metimą į rusų vartus atliko tik sužaidus 3 min. ir per 10 min. pelnė vienintelį įvartį.
Negelbėjo nė skubiai trenerio sušauktas pasitarimas – Rusijos ekipa iš karto atitrūko 7:1.
„Pradžia buvo chaotiška, atakos vyko sunkiai, gelbėjo tik gynyba. Nežinau, kaip paaiškinti, gal perdegėme, gal trūksta patirties – nežinojome, kaip reaguoti į įvykius“, – galvą kraipė iš žaidimo pirmame kėlinyje rusų „išjungtas“ pagrindinis lietuvių atakų organizatorius Aidenas Malašinskas.
„Buvome labai susijaudinę, buvo per daug emocijų, ir dėl to pusė kėlinio visiškai nepavyko. Pametėme žaidimo vadžias“, – konstatavo komandos kapitonas Gerdas Babarskas.
Lietuviai kiek atsigavo, kai A. Malašinską pakeitė Benas Petreikis, kiekviena proga stengęsis įžūliai draskyti oponentų gynybą.
Iš toli pykštelėjus Mindaugui Dumčiui, Lietuvos ekipa kėliniui įpusėjus priartėjo 5:8.
Vis dėlto varžovai taip pat nesnaudė – skirtumas netrukus išaugo jau iki 7 įvarčių. Pirmą kėlinį Velimiro Petkovičiaus auklėtiniai laimėjo 14:9.
„Pirmos 15 min. buvo labai sunkios – visi perdegėme, darėme kvailų klaidų. Jeigu ne ta pradžia, viskas galėjo pasibaigti visai kitaip. Manau, užsivedimo ir noro buvo net per daug, o šalto proto – per mažai. Paskui nusiraminome, supratome, kad rusai nėra geresni už mus, tik reikia kovoti toliau“, – įspūdžiais dalinosi M. Dumčius.
Po pertraukos Lietuvos komanda išsitraukė daugiau ginklų puolime ir lengviau rasdavo kelių prie priešininkų vartų. O 24-ą min. metimu per visą aikštę rusus nubaudęs atsarginis vartininkas Giedrius Morkūnas sušvelnino deficitą iki 22:25.
Netrukus M. Dumčius Rusijai paliko 2 įvarčių persvarą. Paskutinės minutės buvo įtemptos, bet nors skirtumas ir buvo trumpam susitraukęs iki minimalaus, išplėšti bent tašką lietuviams nepakako laiko.
„Pavyko nusiraminti, pelnėme lengvesnių įvarčių. Ir fanai vedė mus į priekį, palaikymas buvo nuostabus. Atmosfera pradėjo kaisti, ėmėme artėti prie varžovų. „Traukė“ vartininkai, labai gerai įsijungė B. Petreikis, paskui – ir krašto žaidėjai. Manau, po pertraukos ganėtinai gerai veikė visi mūsų žaidimo komponentai. Jeigu ne tokia nervinga pradžia, gal rezultatas ir būtų kitoks“, – komentavo 5 įvarčius surinkęs A. Malašinskas.
„Pabaigoje grįžome, bet neužteko laiko, kad išplėštume taškų. Vis dėlto vyrai parodė, kad turi puikų charakterį – prisivyti tokią komandą kaip Rusija ir kovoti kaip lygus su lygiu yra didelis pasiekimas. Gaila, kad darbo iki galo šiandien padaryti nepavyko, bet lieka dvejos rungtynės, kuriose dar galime parodyti viską, ką mokame“, – pridūrė G. Babarskas, kurio sąskaitoje – 3 tikslūs metimai.
Jei Rusiją puolime tempė du aiškūs lyderiai – Sergejus Kosorotovas (9 įv.) ir Danilas Šiškariovas (7 įv.), lietuvių gretose atakų kryptys buvo įvairesnės.
„Turime stiprų suolą, bet dar didesnis ačiū visiems lietuviams, kurie čia atvažiavo. Slovakijoje jautėmės kaip namuose, lenkiu galvą prieš mūsų sirgalius. Tai buvo nuostabu“, – sužavėtas liko G. Babarskas.
Mačą „Steel“ arenoje stebėjo 900 žiūrovų, tarp kurių ryškiausiai išsiskyrė į kelis sektorius susibūrusi spalvinga ir triukšminga lietuviška šimtinė. Jai kompaniją palaikė smalsiausi slovakai, nusprendę anksčiau užsukti į tribūnas prieš vėlyvesnį savo numylėtinių mačą su Norvegija.
O rusų palaikymo pajėgas tribūnose gana tiksliai suskaičiavo M. Dumčius.
„Atrodė, lyg žaistume namuose – rusų fanų buvo gal trys ar keturi. Atmosfera – super, labai smagu buvo žaisti“, – sakė 26-erių klaipėdietis, pasižymėjęs 4 įvarčiais.
„Nesu girdėjęs, kad per rankinio rungtynes sirgaliai taip giedotų himną. Įspūdinga. Atrodo, atsilieki 7 įvarčiais, o jie vis tiek atsistoja po kiekvieno sėkmingo epizodo gynyboje“, – pritarė taip pat 4 kartus kamuolį į vartus siuntęs B. Petreikis.
Kitas F grupės rungtynes šeštadienį Lietuvos komanda žais su šeimininkais slovakais.
„Antras kėlinys mums suteikė ir pasitikėjimo, ir ryžto. Parodėme, kad ne šiaip sau čia atvažiavome. Prieš slovakus reikia būtinai laimėti“, – kategoriškas M. Dumčius.
„Manau, kitose rungtynėse bus žymiai geriau, bent pradėsime lengviau. Negalime visko nurašyti startiniam jauduliui – reikia žymiai greičiau susitvarkyti su emocijomis ir įjungti šaltą protą. Manau, kitą sykį bus kur kas geriau. Jeigu net ir nežaisdami gerai kovėmės iki pabaigos, nepralaimėjome dideliu skirtumu, vadinasi, turime potencialo, galime pridėti“, – antrino A. Malašinskas.
Į antrą etapą iškops dvi stipriausios grupės ekipos.
Primename, kad lietuviai į Europos čempionatą pateko po 24-erių metų pertraukos ir tik antrą sykį istorijoje. 1998-aisiais 12 komandų turnyre buvo užimta 9-a vieta.
