Apie tai laidoje „Verslo požiūris“ kalbėtasi su „Brolis“ įmonių grupės vienu iš įkūrėjų Kristijonu Vizbaru.
Kinijos krizė užkirto kelius į Vakarus
Vienas iš įmonių grupės „Brolis“ įkūrėjų Kristijonas Vizbaras pasakoja, kad jų veikla gynybos verslo sektoriuje nėra susijusi su Kinija. Tačiau įmonių grupė turi sensorinių technologijų padalinį, kuris kaip tik šiais metais pradeda dešimtmetį kurtų lustų gamybą. Pasak pašnekovo, šią technologiją bus galima panaudoti įvairiuose pramoninių sistemų, medicinos ar plataus vartojimo prekių sprendimuose.
„Mūsų tikslas šį produktą per globalias tiekimo grandines realizuoti visame pasaulyje. Tačiau dėl šiandieninės politikų sukurtos situacijos, komponentas, kurio kilmės šalis yra Lietuva, tampa toksiškas. Produkto negalime parduoti ne tik į Kiniją, bet ir Vokietiją, Belgiją, ar kitas šalis, nes klientai mūsų komponentų negali integruoti į savo sistemas. Kitaip turėtume pirkėjus priversti atsiriboti nuo didžiausios pasaulio rinkos Kinijos. Mes taip nedarome, todėl verslą vystyti tokioje situacijoje tampa neįmanoma“, – aiškina K. Vizbaras.
Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai pasiteiravus, ar tai reiškia, kad santykių su Kinija krizė Lietuvai uždaro ir Vakarų šalių rinkas, pašnekovas patvirtina, kad lazerių sektorius jau susidūrė su stojančiu eksportu į JAV ir kitas šalis, kuriose lietuviški komponentai integruojami į didesnes sistemas.
„Kitos ES šalys nebus taip pat politiškai nusiteikusios kaip Lietuva, nes Kinija yra pagrindinis jų partneris. Niekas tokių politinių nesąmonių kaip Lietuvoje nedarys“, – teigia „Delfi TV“ svečias.
Kinija – pasaulio fabrikas
K. Vizbaro teigimu, politinė krizė su Kinija yra pirmas toks atvejis nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai keturių politikų grubi klaida lemia vis labiau didėjančius nuostolius. Pasak jo, jei verslo plėtra nebūtų perkeliama į kitas šalis, jo atstovaujamai įmonių grupei reikėtų užsidaryti.
„Per ateinančius metus lazerių sektorius planavo išaugti dvigubai. Bendra lazerių įmonių apyvarta Lietuvoje siekė 160 mln. eurų ir turėjo didėti iki 320 mln. eurų. Tačiau taip būtų buvę, jei būtume galėję prekiauti su Kinija, nes ji yra vienas svarbiausių partnerių. Dabartinėje situacijoje apyvarta susitrauks iki 80 mln. eurų“, – dėsto lazerių įmonės atstovas.
Pašnekovas sako, kad nors dabar įmonių grupės „Brolis“ vykdoma veikla nėra tiesiogiai priklausoma nuo Kinijos, tačiau to negalima tvirtinti dėl planuojamos plėtos. Pasak jo, neįmanoma kontroliuoti to, kur įmonės pagamintus komponentus integruos pirkėjai, nes tai susiję ne tik su Kinija, bet ir globaliomis tiekimo grandinėmis.
„Istoriškai lazerių sektorius į pasaulio fabrikus, kurie yra Kinijoje, eksportuodavo apie 40–60 proc. produkcijos. Kinija nėra tik totalitarinis režimas. Joje stovi „Tesla“, „Apple“ ir kitų didžiausių bei pažangiausių gamintojų fabrikai“, – laidoje „Verslo požiūris“ kalba K. Vizbaras.
Taivanas neatstos Kinijos rinkos
Vienas iš įmonių grupės „Brolis“ įkūrėjų nemano, kad Taivano ar kitų šalių rinkos gali atstoti Kiniją. „Politikai dažnai kalba nepamatuotai. Ne politikai surado Taivaną, nes verslas apie jį žinojo jau prieš 30 m. Ir jei Taivane būtų buvę potencialo lazerių pramonei, lazeriai šioje šalyje būtų seniausiai pardavinėjami. Partnerius lazerių ir kitoms pramonės šakoms suranda ne politikai. Tai daro patys verslai“, – tikina K. Vizbaras.
Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai pasiteiravus, ar tai, kad Taivanas į Lietuvą ketina investuoti apie 200 ml. dolerių gali padėti lazerių verslui, pašnekovas teigia, jog kol kas tai tik kalbos ir negalima pasakyti, kaip vyks šis procesas. „Verslui nereikia paramos ar pašalpos. Mums reikia rinkų. Tačiau šiandien dėl politikų veiksmų užsidarė ne tik Kinijos, bet ir likusio pasaulio rinkos. Susiklosčiusi situacija neturi sprendimo. Lietuva nelaimės šio karo arba turės sumokėti kainą, kuri mus nublokš į tokią krizę, kokios dar nesame matę.“
K. Vizbaras taip pat nesutinka su teiginiu, jog bendradarbiaudami su autoritarinėmis šalimis verslai turi iš anksto įvertinti galimas rizikas. Pasak jo, dėl globalių tiekimo grandinių to padaryti neįmanoma.
„Visas pasaulis susijęs su Kinija, kuri yra pasaulio fabrikas ne dėl politinių pažiūrų, o dėl to, kad gerai dirba. Kinija padarė stiprią pažangą, joje daug darbščių ir gabių žmonių“, – „Delfi TV“ eteryje teigia lazerių sektoriaus atstovas. Jis papildo, kad jei Lietuva atsiribotų nuo autoritarinių valstybių, tuomet nebegalėtų veikti ir „Lietuvos geležinkeliai“ bei Klaipėdos uostas.
Gali lemti lazerių sektoriaus žlugimą
Per artimiausius keletą metų įmonių grupė „Brolis“ Lietuvoje į verslo plėtrą planavo investuoti 50 mln. eurų. Tačiau dėl susiklosčiusios situacijos, didžioji investicijų dalis bus nukreipta į kitas šalis. „Šiuo metu Belgijoje jau sprendžiame šiuos klausimus. Nuo Kinijos krizės pradžios parėjo jau 5 mėnesiai, tačiau iš valdžios pusės nesulaukiame jokių sprendimų. Todėl veiksmai ir sprendimai yra priimami čia ir dabar.“
K. Vizbaro teigimu, dėl tokio įmonių grupės pasirinkimo Lietuva neteks potencialių darbo vietų ir didelių mokesčių, nes lazerių ir aukštųjų technologijų sektoriaus įmonės mūsų šalyje yra vienos iš didžiausių mokesčių mokėtojų bei kuria didelę pridėtinę vertę.
„Delfi TV“ svečias pasakoja, kad iki šiol politikai niekada nesikišo į verslo veiklą, todėl viskas judėjo sava vaga ir visi darė tai, ką moka geriausiai. „Kai nieko nedarai, tai nieko blogo ir nepadarai. Tačiau valdžios atstovams įsikišus, kortų namelis subyrėjo.“
Taip pat K. Vizbaras svarsto, kad jei Lietuvos ir Kinijos santykiai neišsispręs geruoju, tai paveiks ir užsienio investuotojų planus. „Kaip mes keliame savo verslo plėtrą iš Lietuvos, lygiai taip pat gali daryti ir kiti. Taip pat susiduriame su neprognozuojamu politiniu klimatu, nes kas ketverius metus turime laužyti galvą, su kuo susipyksime. Tai yra nebrandžios visuomenės atspindys. Tuo tarpu verslai planuoja ilgalaikę grąžą. Aukštųjų technologijų sektoriuje iki jos neretai reikia palaukti ir 10 m.“, – mintimis dalijasi pašnekovas.
Laidos „Verslo požiūris“ svečio nuomone, ilgainiui negerėjantys santykiai su Kinija gali lemti tai, jog turėsime pamiršti iki tol Lietuvos pasididžiavimu laikytą lazerių ir aukštųjų technologijų sektorių. K. Vizbaras teigia, kad tokiu atveju lazerių verslai bus priversti išnykti arba iškelti savo gamybą į kitas ES šalis.
