Tvarios dienos pietų prenumeratos „12 O'Clock Box“ verslą Eglė Stankevičiūtė ir Julius Valančauskas sukūrė jau daugiau nei prieš metus, kaip tik įsibėgėjus pandemijai. Abiems partneriams dėl pandemijos netekus pajamų – Eglė dirbo viešbučių maitinimo sektoriuje, Julius – muzikantas – jie nusprendė nerti į savo verslo pasaulį.
Dabar E. Stankevičiūtė džiaugiasi, kad turi klientų, kurie „su jais valgo nuo pirmos verslo dienos pradžios“.
Galvoja apie plėtrą užsienyje
„Per daugiau nei metus pavyko išauginti savo žinomumą, turime daugiau klientų. Šiuo metu kaip tik deramės dėl naujo investicinio etapo. Taigi, sekasi tikrai neblogai“, – pasakojo verslininkė.
Pasak jos, vos daugiau nei metus egzistuojančiam verslui jau pavyko gauti finansinę injekciją iš dviejų investuotojų, tačiau įvykdžius jiems pažadėtus planus, norisi augti dar greičiau.
„Augome greitai, bet dabar norime augti dar stipriau ir net galvojame apie plėtrą užsienyje. Tikime, kad mūsų paslauga yra unikali ir niekas taip nedaro. Manome, kad galėtume būti sėkmingi Vakarų ar Šiaurės Europos rinkoje“, – įsitikinusi pašnekovė. Poros įkurtas verslas iš kitų maisto pristatymo prenumeratų išsiskiria tuo, kad maistas atvežamas iš vakaro, o kartu naudojamos daugkartinės pakuotės, kurios padeda mažinti atliekų kiekį.
Pasiteiravus, kokią įtaką dienos pietų prenumeratos verslui daro pandemija, E. Stankevičiūtė teigė, kad įtaką nėra labai didelė. Žinoma, karantino metu dalis žmonių perka prenumeratas dėl susiklosčiusių sąlygų, bet ir pasibaigus karantinui klientų skaičius ir toliau auga.
„Mums net būtų geriau, jei pandemijos nebūtų, nes norime dirbti su verslas–verslui sektoriumi, o tai kol kas sunku padaryti pilnu pajėgumu, kai biure nėra darbuotojų. Jau turėjome verslų, su kuriais derėjomės, bet vos pablogėjus pandeminei situacijai tenka atšaukti derybas, nes įmonės jau negali burti žmonių ir teikti maitinimo darbuotojams“, – atviravo pašnekovė.
Kai prieš daugiau nei metus pora pradėjo verslą, jie dirbo namuose ir tik dviese. Dabar darbuotojų ratas jau išaugęs, tiesa, laisvai samdomų darbuotojų forma. Porai padeda tiek pavežėjai, tiek virtuvės profesionalai, tiek rinkodaros specialistai.
Visgi pašnekovė pripažįsta, kad nors iš šono nuosavo verslo idėja gali atrodyti viliojanti, didelė dalis nesupranta tikrosios to kainos.
„Jei kas būtų pasakęs, kad taip sunku savo įmonę turėti, galbūt dar būtume pagalvoję. Dabar gerbiame absoliučiai kiekvieną verslininką, nes tai yra juodas darbas. Mes abu nesame nieko sunkiau gyvenime darę nei dabar – visą laiką dirbi, sprendi problemas kiekvieną minutę“, – prisipažino pašnekovė.
Sunkumų auginant verslą moteris prisipažino turėjusi ir auginant Lietuvos gyventojų sąmoningumą ir įpročius dėl sveikos mitybos.
„Dirbame su ekologišku maistu, kas Lietuvoje nėra dar taip įprasta kaip Skandinavijoje. Sveiko maisto kultas dar Lietuvoje nėra tiek svarbus“, – pastebėjo E. Stankevičiūtė.
Nepaisant to, naujai iškepti verslininkai prisipažįsta gaunantys ir nemažai atlygio – tai žinojimas, kad jų idėja padeda prisidėti prie atliekų mažinimo. Kartu pora padeda augti mažiems ir vietiniams ūkiams, kurių produktai naudojami dienos pietums, o žmonės mokomi daugiau dėmesio skirti maisto sveikumui.
Atsidarė pavėluotai
Pandemijos pradžioje, 2020 m. gegužę, savo pirmuosius pardavimus pradėjo skaičiuoti ir Radvilės Beleckytės bei Emono Šabono maisto papildų verslas „Daily Spoon“.
Portalui Delfi R. Beleckytė pasakojo, kad su projektu pora jau dirbo metai iki pandemijos, tiesiog veikla pradėta vykdyti jau pasaulį išgąsdinus koronavirusui.
„Kai pradėjome veikti gegužę, sakėme, kad gal net pavėluotai. Elektroninei prekybai pirmieji pandemijos mėnesiai buvo aukso amžius – lyg Kalėdos. Kai pradėjome dirbti prie projekto, galvojome, kaip reikės paskatinti dalį visuomenės naudotis el. prekyba, bet pandemijos sąlygos labai padėjo mūsų verslui, nes didelė dalis žmonių išmoko naudotis el. prekyba“, – kalbėjo pašnekovė.
Vienas iš svarbiausių darbų kuriant „Daily Spoon“ buvo tiekėjų paieška, čia taip pat jauniems verslininkams nebuvo būtinybės gyvai su jais susitikti. O jei ir labai reikėjo, tai pavyko, vos tik atlaisvinus karantino ribojimus.
„Galbūt tik galvos skausmu buvo kaip fotosesiją pasidaryti. Daugiau tikrai negaliu skųstis, kad pradėti verslą per pandemiją buvo daug minusų“, – reziumavo R. Beleckytė.
Pasiteiravus, ar karantino metu startavęs verslas nepatyrė smukimo, kai ribojimai buvo atlaisvinti, verslininkė prisipažino, kad pardavimų kritimas buvo jaučiamas, bet klausimas, kiek prie to prisidėjo pati pandemija.
„Taip, vasaros pradžioje kritimą jautėme, bet kiek tai buvo dėl karantino, o kiek dėl vasaros, išlieka klausimas. Mūsų produktai yra sezoniniai – supermaistas, maisto papildai, vasaros metu žmonės jų mažiau naudoja, nes valgo daugiau šviežių vaisių ir daržovių“, – priežastį įvardijo pašnekovė.
Prieš beveik dvejus metus savo veiklą pradėjęs verslas jau spėjo atsidaryti ir Latvijoje. Kaip pasakojo R. Beleckytė, el. prekybos verslui plėstis į užsienio šalis pakankamai lengva, o pandemijos ribojimai sienų neuždaro: „Kadangi dirbame el. komercijos srityje, mums labai lengva plėstis į užsienį – reklamų paleidimas, nuomonės formuotojų kampanijos, viskas derinama nuotoliniu būdu, todėl pandemija čia neturi jokios įtakos“.
Ir tai dar ne verslo plėtros pabaiga: šį mėnesį „Daily Spoon“ žada savo prekėmis pradėti prekiauti Vokietijoje ir Olandijoje. Šiuo metu su verslu dirba keturi žmonės, dar keturi žmonės prie veiklos prisijungia kaip laisvai samdomi darbuotojai.
Tapo bedarbiu
Pandemijos metu kardinaliai gyvenimas pasikeitė ir Justui Blaževičiui. Vyras pandemijos metu tapo bedarbis, neteko pajamų, nusprendė iš Vilniaus kraustytis į savo gimtąją Ignaliną ir čia pradėti verslą.
„Tuo metu subsidija, kurią žadėjo darbdavys, netenkino, kadangi nuomojausi butą ir pajamos gautos iš darbovietės galėjo padengti tik būsto nuomą. Nusprendžiau iškeliauti į gimtinę, ežerų kraštą – Ignaliną“, – prisiminė pašnekovas.
Iš pradžių jaunas vyras apsigyveno sodo namelyje, kur pasinėrė į ramybės oazę.
„Verslas prasidėjo visiškai atsitiktinai. Pamenu 12 valandų rūkiau šeimynai jautienos brisketą ir kitą dieną iš tos mėsos gaminau karantine esančiam bičiuliui ir jo šeimynai mėsainius. Tai buvo plėšytos jautienos mėsainiai – daug dūmo kvapo, geros kokybės bandelės. Po kurio laiko jų pagyros mane pastūmėjo pradėti maitinimo verslą“, – atviravo J. Blaževičius.
Kadangi verslo pradžia nereikalavo didelių pradinių investicijų, vyrukas ėmėsi darbo – pradėjo smulkų maitinimo verslą ir atidarė „Forest Grill“ mėsainių kavinę Ignalinoje.
„Kad ir kaip skambėtų keistai, tačiau iššūkių sulaukiau mažai. Viskas ėjo kaip per sviestą: pasidariau trumpą ir siaurą meniu, kurį išdirbau iki pačių mažiausių detalių, paskelbiau socialiniuose tinkluose ir viskas iš mažo projekto virto į visų Ignalinos lankytojų mėgstamą vietą“, – prisipažįsta pašnekovas.
Kartu J. Blaževičius pripažįsta, kad prie sėkmingo verslo pradžios prisidėjo ir jo ankstesnė darbo patirtis maitinimo sektoriuje: jis jau žinojo, kurie tiekėjai gali užtikrinti kokybiškus produktus ir kuriais galima pasitikėti.
„Didžiausias iššūkis buvo įsirengti naują virtuvę ir nuspręsti, kur tai daryti. Pamąsčius savaitę, kieme prasidėjo rimtos statybos. Pastatėme visiškai atskirą namuką, kuriame įrengiau profesionalią virtuvę“, – pasakojo verslininkas.
Pasiteiravus, kaip Ignalinoje mėsainius siūlančiam Justui sekasi dabar, jis teigė, kad šiuo metu – ramesnis laikotarpis, per kurį jis gali ruoštis ateinančiam sezonui. Vyras ieško naujų produktų, išbando naujus patiekalus, sudarinėja meniu naujam sezonui.
Per daug jaunasis verslininkas nesijaudina ir dėl galimo dar vieno karantino: „Išgyvenome du, išgyvensime ir trečią. Ignalinoje turime puikų žiemos sporto centrą, tad turistų srautus šiek tiek miestas generuos, jei nebus judėjimo ribojimų. Mūsų veiklos principas yra beveik bekontaktis, todėl tikiu, kad mums kažkokių papildomų ribojimų neturėtų atsirasti“, – svarstė pašnekovas.
J. Blaževičius prisipažino, kad „Forest Grill“ – ne pirmasis jo verslo bandymas. Jis paauglystėje bandė ir drabužių prekės ženklą turėti, ir į kitokius trumpus projektus įsitraukti.
„Verslas nenuspėjamas dalykas. Bet kokiu atveju prieš pradedant siūlau pasidaryti rinkos analizę ir susidėlioti teigiamus ir neigiamus aspektus. Jeigu teigiamų bus daugiau – laikas pradėti verslą. Tai pat siūlyčiau per daug neskubėti ir neleisti emocijoms ir entuziazmui imti viršaus“, – verslininkais norintiems tapti gyventojams patarė jis.
