Gripas gali smogti labai stipriai
Pasak V. Morozovo, šiais metais su gripu jam susidurti dar neteko, tačiau taip gali būti dėl to, kad kai kurie atvejai lieka nediagnozuojami.
„Su dauguma karščiuojančių dabar bendraujama nuotoliniu būdu ir tada, kai jau nusprendžiame, kad reikia pagalbos, jie kreipiasi į mus. Gali būti, kad kažkiek gripo atvejų yra nediagnozuojama. Gripo pikas ateina po naujų metų, maždaug vasario mėnesį. Kol kas diagnozuojami vienetai ligos atvejų“, – sakė gydytojas.
Viešojoje erdvėje kasdien galima pamatyti komentarų, neva visos ligos, taip pat ir gripas, išnyko, liko tik koronavirusas. Visgi, yra paprastas paaiškinimas, kodėl pernai metais nesulaukėme gripo atvejų protrūkio.
Kaip pasakojo laidos pašnekovas, pernai gripo atvejų buvo daug mažiau dėl to, jog laikėmės karantino ir ši liga neturėjo galimybės taip greitai plisti.
„Kadangi karantino laikėmės visi, tai sumažėjo visų infekcijų, platinamų per orą lašelių būdu, atvejų. Šiemet visi vėl pradėjome kontaktinį darbą, ugdymą, tad virusas tikrai savo atsiims. Vienas iš Naujosios Zelandijos imunologų tai pavadino imuniteto skola. Prognozuojama, kad jei vėl nebus karantino, gripas gali smogti labai stipriai, nes neturėjome natūralios imunizacijos dvejus metus“, – sakė V. Morozovas.
Jei žmogus pasiskiepijęs, o ligos pradžia staigi ir sunki – tikriausiai užpuolė gripas
Žmonės, kaip pastebi gydytojas, aktyviau nuo gripo skiepijasi jau kelerius metus, ypač, kai atsirado koronavirusas: „Kai dar nebuvo kovido vakcinos, skiepijosi nuo pneumokoko ir gripo kaip nuo galimų komplikacijų užsikrėtus COVID-19. Skiepijimasis nuo gripo tikrai tapo populiaresnis.“
Per vėlu skiepytis nuo gripo, pasak gydytojo, gali būti tik vieninteliu atveju – kai jau sergate gripu. Ligos pikas žadamas maždaug vasario mėnesį, jei tuo metu nebus paskelbtas karantinas. Tad šiuo metu tikrai dar ne per vėlu skiepytis. Ypač, jei turite rizikos faktorių arba jei reikia vėl grįžti į kontaktinį darbą.
Imunitetas po vakcinos standartiškai susidaro po 2 savaičių, tačiau pilnam efektui reikia 4–6 savaičių.
„Taigi, kuo greičiau dabar pasiskiepysime, tuo geriau. Imunitetas nuo gripo trunka apie pusę metų, todėl labai skubėti ir skiepytis rugsėjį – nerekomenduojama. Jei kovas bus šaltas, užtruks žiema, imunitetas pradės blėsti. Spalis ir spalio pabaiga yra pats geriausias laikas skiepytis nuo gripo“, – sakė V. Morozovas.
Kiek kainuoja vakcina, priklauso nuo įstaigos. Viešosios įstaigos, kaip pasakojo gydytojas, už vakcinas nemoka PVM, tuo metu privačios turi susimokėti, todėl atsiranda kainų skirtumas. Nemokamai Lietuvoje skiepijami visi senjorai, žmonės, turintys lėtinių ligų, kurios gali padaryti įtaką didesnėms gripo komplikacijoms, taip pat nėščiosios.
Visas negyvas vakcinas, pavyzdžiui, pneumokoko, gripo, erkinio encefalito, koronaviruso galima atlikti tą pačią dieną ir ypatingo derinimo joms nereikia.
„Galbūt, kad nebūtų daug pašalinių reiškinių tą pačią dieną, galima šiek tiek palaukti, bet jei praėjo savaitė ir nieko nejaučiate, drąsiai galite skiepytis kita vakcina“, – sakė pašnekovas.
Atskirti gripą ir COVID–19 neatlikus tyrimų yra itin sunku arba kartais net visai neįmanoma.
Visgi, jei žmogus pasiskiepijęs nuo koronaviruso, prasidėjus tam tikriems simptomams galima įtarti, jog jis susirgo gripu.
„Visų viršutinių virusinių kvėpavimo takų infekcijų simptomai yra panašūs, labai priklauso ir nuo žmogaus, nuo formos, kokia sergama. Lengvi simptomai bus labai panašūs, tai bus temperatūra, kaulų laužymas, gerklės skausmas, sausas kosulys. Pasiskiepijusiam pasigauti koronavirusą šansas yra 5 kartus mažesnis nei neskiepytam, tačiau jis vis tiek lieka.
Pasiskiepijęs žmogus sirgs lengvai, todėl aukštos temperatūros neturėtų būti. Jei ligos pradžia labai staigi, temperatūra labai aukšta, apie 39–40, stiprūs bendrojo imuniteto atsako simptomai, tai yra kaulų laužymas, galvos skausmas, akių obuolių skausmas, šviesos baimė – visa tai leidžia įtarti, kad turime gripą. Gripas, kitaip nei paprasti virusai, kerta labai stipriai ir labai greitai“, – sakė V. Morozovas.
Gripo diagnostika Lietuvoje ganėtinai sunki, mat tyrimų, skirtų nustatyti gripą, žmogus gali nė negauti.
„Šeimos gydytojai nedalyvauja kovido diagnostikoje, tai daroma tik COVID–19 patikros punktuose, šeimos gydytojas atskirtas nuo šio klausimo. Jei norime diagnozuoti gripą, reikia važiuoti pas šeimos gydytoją. Toliau diagnostika priklauso nuo to, kokią diagnostikos priemonę įsigijo poliklinika ar klinika ir ką jie taiko, nes ligonių kasos beveik nemoka už jokius tyrimus. Diagnostika paliekama arba kaip papildoma paslauga, arba poliklinika sumoka iš savo kišenės, ko nenori niekas. Tad, jei norite įsitikinti, kad jums ne kovidas, reikia atvažiuoti į patikros punktą, o jei norite įsitikinti, kad ne gripas ar bakterija, reikia važiuoti pas šeimos gydytoją. Apie patogumą ir racionalumą čia kalbos nėra“, – sakė V. Morozovas.
Taip, kaip saugomės nuo kovido, pasak gydytojo, reikėtų saugotis nuo visų virusų nuolat.
„Pažiūrėkite, kaip elgiasi japonai visą savo gyvenimą, nes jie miestuose gyvena kur kas tankiau nei mes ir saugotis jiems įprasta. Jei nenorime turėti rotaviruso ar noroviruso, turime plauti rankas. Jei nenorime užsikrėsti gripu ar kovidu, turime užsidėti kaukę ir kažkur nesibastyti be reikalo“, – kalbėjo laidos pašnekovas.
Praėjusią savaitę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis buvo nustatyti 8 gripo atvejai, savaitę prieš tai – 7 gripo atvejai.
