Valdovų rūmuose atidaryta paroda sklaidys stereotipus apie Abiejų Tautų Respubliką: neeilinė proga pamatyti Gegužės 3-iosios konstituciją

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmuose (Katedros a. 4) surengtoje spaudos konferencijoje pristatyta XVIII a. pabaigos Lietuvos istorijos mažai pažintus kontekstus atskleidžianti tarptautinė paroda „Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“, skirta Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos ir Tarpusavio įžado priėmimo 230-osioms metinėms. „Tikimės, kad paroda išsklaidys stereotipus“, – sakė parodos organizatoriai.

Bendradarbiavimas ilgas ir abipusis

Prof. habil. dr. Wojciech Fałkowski, Varšuvos karališkosios pilies direktorius sakė, kad jam ypatingai malonu svečiuotis Valdovų rūmuose, jis pabrėžė, kad bendradarbiavimas tarp muziejų ilgas ir abipusis.

„Visada džiaugiamės galimybe keistis vertybiniais dokumentais, meno kūriniais – naudinga abiem pusėms, Varšuvoje surengta paroda turėjo parodyti įvairių žmonių pozicijas. Gegužės 3-iosios Konstitucija iš vienos pusės – teisės aktas, o iš kitos – tai žmonės. Šį aspektą taip pat matome Vilniaus parodoje, kryptis panaši – konstitucija parodo valstybės valios aktą. Tai buvo patriotai, galimybė išgelbėti valstybę, kita vertus, buvo ir išdavikų, kurie veikė svetimų valstybių interesams. Abi parodos parodo dvi pozicijas, nenagrinėsime išdavikų pozicijos, bet parodysime kitų kontekstų, kitų požiūrių“, – pasakojo jis.

Didžioji dalis eksponatų iš Lietuvos, partneriai – Vilniaus universiteto biblioteka.

Vilniaus universiteto bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė pažymėjo, kad šios dienos spaudos konferencija – tai įžanga į nepaprastai įdomią parodą, kuri bus atverta jau šį vakarą.

„Nepaprastai malonu, kad savo kukliu įnašu papildysime parodą. Su Valdovų rūmais sieja Žygimantas Augustas – knygų kolekcija. Statistiškai žiūrint, eksponuojami dvidešimt keturi dokumentai – žemėlapiai, rankraščiai ir knygos. Įdomiausi – du spausdinti dokumentai išleisti lietuvių kalba. Tai, kaip visi suprantame, yra retesnis atvejis. Mykolo Oginskio atsiminimai – rankraštinis dokumentas (1857), atsiminimai svarbūs tuo, kad juose daug asmeninio požiūrio, kuris kiek kitoks nei oficiali nuomonė – pasakoja sau ir artimiausiems“, – kalbėjo ji.

Be paramos ši paroda nebūtų įvykusi

Kaip teigė parodos organizatoriai, daug laiko užėmė logistika, tai ir nemaži pinigai, tad be paramos ši paroda nebūtų įvykusi, vienas partnerių finansavusių šią parodą – Adomo Mickevičiaus institutas.

Adomo Mickevičiaus instituto projektų vadovė Aneta Prasal-Wisniewska tikino, kad šios parodos atidarymas yra „graudinančiu momentu“, nes institutas yra šios parodos iniciatorius.

„Džiaugiamės, kad tokiais sunkiais laikais pavyko šią parodą organizuoti. Tai nėra pirmas projektas, prieš porą metų įvyko paroda, kuri buvo skirta Adomui Mickevičiui. Panaši kaip ši paroda, ji buvo organizuota su daugybe Lenkijos muziejų ir archyvų, unikalus ir svarbiausias eksponatas „Pono Tado“ rankraštis, atvežtas iš Vroclavo. A. Mickevičiaus institutas užsiima tarptautiniu bendradarbiavimu. Norėčiau paminėti Lenkijos institutą Vilniuje, Lietuvos ambasadą Varšuvoje, kurie padeda realizuoti projektus. Tikuosi, kad tai nebus paskutinis mūsų projektas“, – vylėsi ji.

Paroda yra ne tik graži, bet ir labai sunki

Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas pastebėjo, kad kaip tokio tipo istorinė paroda yra ne tik graži, bet ir labai sunki – teks priimti, perprasti, suprasti, susidaryti savo nuomonę.

Gegužės 3-iosios Konstitucija nėra labai gerai žinoma tema šalies visuomenei. Lenkijoje paprasčiau, tokios parodos rengiamos kas dešimtmetį, o pas mus – pirmoji paroda tokios apimties, kuri apima visą epochą. Tikimės, kad paroda prisidės prie suvokimo, kad Abiejų Tautų Respublika nesugriuvo, bet buvo okupuota. Visos epochos pamoka, kad kartu, tik patys – galime šiame regione užtikrinti klestėjimą ir gerovę. Noriu padėkoti eksponatų skolintojams, kurių net 40, iš keturių skirtingų šalių“, – sakė V. Dolinskas.

Parodos kuratorė prof. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė atkreipė dėmesį, kad paroda apima laikotarpį, siekiantį šimtą metų. Parodoje norime parodyti kaip gimė Konstitucija. Pradedame nuo XVIII a. vidurio (1764-ieji) ateina monarchas su nauja vizija – Stanislovas Augustas Poniatovskis. Nebaigiame parodos Stanislovo Augusto mirtimi, norime parodyti tęstinumą – idėja apie laisvę visada gyva“, – kalbėjo ji.