Žieminių kviečių ir miežių pasėliai sėjami tuo metu, kiek Europoje uždaromos net kelios azoto trąšų gamyklos, kadangi pašoko jų pagrindinės žaliavos – gamtinių dujų – kainos. Šiems laukams kitais metais nutirpus sniegui reikės trąšų, kad pagerėtų derlius ir kokybė. Pakilusios maistinių medžiagų kainos gali sumažinti produkcijos apimtis, o tai paaiškina, kokiu būdu pasaulinis energijos kainų šuolis prisideda prie maisto infliacijos.
„Turime daug klaustukų ne tik dėl kainos, bet ir to, ar ateinančiam pavasariui turėsime pakankamai azoto trąšų, – sakė Philippe’as Heusele’is, Prancūzijos kviečių augintojų grupės AGPB generalinis sekretorius. – Kyla klausimas, ar turėtume pasėti 100 proc. to, kas buvo numatyta prieš žiemą, ar visgi ne.“
Vietinių amoniako – iš kurio gaminamos azoto trąšos – kainų šuolis iki aukščiausio lygio per 13 metų yra platesnės infliacijos dalis: ūkiuose brangsta viskas, įskaitant kurą ir mašinas, teigia Briuselyje įsikūrusios lobistų grupės „Copa-Cogeca“ generalinis sekretorius Pekka Pesonenas. Rusijoje cukrinių runkelių augintojai dėl brangstančių gamybos sąnaudų taip pat planuoja mažinti pasėlių apimtis.
Prancūzijos kukurūzų augintojai kitais metais gali apriboti jų sėją, verčiau pereidami prie mažiau azoto reikalaujančių kultūrų, pavyzdžiui, saulėgrąžų, sakė Benoit Pietrement’as, „FranceAgriMer“ grūdų tarybos pirmininkas.
„Manome, jog ūkininkai peržiūrės savo auginimo ir sėjomainos planus, kad bent iš dalies kompensuotų didesnes azoto trąšų kainas“, – pažymėjo P. Pesonenas.
Aukštos pasėlių kainos reiškia, kad pabrangusios trąšos nebūtinai taps neįperkamos, nors ūkininkai atidžiai planuos biudžetus, teigė „IHS Markit“ priklausančio „Fertecon“ analizės vadovas Allanas Pickettas. Sėjamos žemės plotai paprastai kas sezoną nesikeičia, nes ūkininkai kliaunasi reguliaria rotacija ir sėklas dažnai užsisako prieš kelis mėnesius.
Azotas tipiškai sudaro trečdalį grūdų auginimo sąnaudų, bet, jei dabartinės kainos nesikeis, gali pakilti iki 50 proc., sakė Ph. Heusele’is. APGB paragino Europos Komisiją nutraukti antidempingo mokesčius kai kurioms importuojamoms trąšoms.
Jungtinės Karalystės ūkininkas Stephenas Watkinsas, auginantis daržoves, grūdus ir bulves, sakė, kad pavasarį greičiausiai pasodins daugiau žirnių ir pupelių, kuriems nereikia azoto trąšų. Pasak Jameso Maguire’o iš „Pulses U.K.“, vis daugiau augintojų teiraujasi apie tokius pasėlius, kuriuos išpopuliarino auganti augalinių burgerių paklausa.
Kiti augintojai teigia, kad jau užsisakė didžiąją dalį reikalingų trąšų, tačiau svarsto galimybę investuoti į technologijas, kurios padėtų jų sunaudoti mažiau, arba domisi nuotekomis paremtomis alternatyvomis, kurios galėtų iš dalies patenkinti jų poreikius.
Dauguma trąšų nėra naudojamos iki pavasario, o tai suteikia rinkoms laiko nuslūgti ir sumažinti poveikį maisto produkcijai. Kol kas Paryžiaus kviečių ateities sandoriai siekia aštuonerių metų aukštumas, mažėjant pasaulinėms atsargoms. „Beprecedentė“ trąšų situacija palaiko ir kito sezono kainas, pranešime rašė konsultacinė bendrovė „Agritel“.
„Rizikos priemoka jau integruota“, – pažymėjo Paryžiuje įsikūręs „Agritel“.
