Tokią nesmagią išvadą daro politikos formuotojai ir investuotojai, visame pasaulyje kainoms sparčiai kylant į viršų. Europos gamtinės dujos per dvi savaites pabrango 25 proc., o nafta pirmą kartą nuo 2014 m. perkopė 80 dolerių. Trąšos penktadienį pasiekė rekordą, o tai reiškia, kad maisto kainos – jau siekiančios dešimties metų piką – greičiausiai pakils dar aukščiau.
Centriniai bankai staiga atrodo susirūpinę infliacija – nors neaišku, kaip sugriežtinta pinigų politika galėtų sutaisyti nutrūkusias tiekimo grandines ar sušvelninti energijos stygių, – o pinigų valdytojai pirkdami obligacijas nori didesnio pajamingumo. Lėtėjant ekonomikos atsigavimui, jau netgi pradedama kalbėti apie „stagfliaciją“.
Kainų augimo varikliai – pradedant siuntų vėlavimu ir baigiant pokarantininiais paklausos šuoliais – atrodo kaip laikina „Covid-19“ pasekmė, todėl iki šiol visuotinai buvo sutariama, kad bet koks infliacijos augimas ilgai netruks.
