Tuomečio alytiškių klubo, kuris tada vadinosi „Alita-Savy“, gretose tą sezoną debiutavo broliai Darjušas ir Kšyštofas Lavrinovičiai, o LKL pusfinalyje grūmėsi jau seniai lygos žemėlapyje nebematomos Plungės „Žemaitijos Olimpo“ ir Šilutės „Šilutės“ ekipos.
Ne mažiau įdomu ir tai, kad tais metais paskutinėje LKL vietoje finišavo Vilniaus „Statyba“ per keturius ratus (36-erias rungtynes) tepasiekusi 8 pergales.
Vilniečius aplenkė net ir nemažai jaunimo į savo sudėtį įliejęs Panevėžio „Kalnapilis“, suteikęs pirmąsias žaidimo minutes vyrų krepšinyje ir M. Lukauskiui.
Dabar legendiniam panevėžiečiui – 42-eji, o pavasarį sueis 43-eji, bet aikštėje jis vis dar beveik toks pat geras kaip ir geriausiais savo laikais. Štai pirmojo šių metų LKL čempionato turo pergalingame mače su Šiaulių „Šiauliais“ jis perėmė net 5 kamuolius, o antrajame kartu su dzūkais buvo labai arti megasensacijos prieš Kauno „Žalgirį“ – šalies čempionams nusileido tik po dviejų pratęsimų.
„Gal čia ta nuojauta, situacijų skaitymas. Tam tikrais momentais galiu nuspėti, ką darys varžovai. Jeigu komanda žaidžia pagal sistemą, kaip pavyzdžiui „Žalgiris“, jie negali bet kada nutraukti savo derinio ir dažniausiai laikosi jo iki galo. O su kitomis galima pagudrauti parizikuoti nuskaityti jų veiksmus. Taip ir susirenki tuos kamuoliukus“, – „Delfi TV“ laidoje „Krepšinio zona“ savo uoslę perimtiems kamuoliams komentavo puikiai gynyboje besidarbuojantis žaidėjas.
Įdomu, kad savo laiku ir pats M. Lukauskis galėjo apsivilkti žaliai-baltus marškinėlius, tačiau paskutinę akimirką viską vetavo veikiausiai krepšininko ir klubo suderinamumą pagal žvaigždes patikrinęs Vladimiras Romanovas.
„Tuo metu treneriu dirbo Aco Petrovičius ir su „Žalgiriu“ jau buvo praktiškai sutarta, bet tada V. Romanovas įsikišo ir kažką būrė, išbūrė ir baigėsi taip, kaip baigėsi“, – prisimena 2005-ųjų ir 2008-ųjų Lietuvos rinktinės narys.
Mindaugas net ir pats tiksliai negali įvardyti, kaip jam taip ilgai pavyksta išsilaikyti aukščiausiame lygyje.
„Kol kas traumos aplenkia ir kūnas gerai laikosi. O kaip bus po sezono, vėlgi... šią minutę negaliu atsakyti, nes paprasčiausiai treniruojiesi ir žaidi, kol sveikata leidžia. Svarbiausia, kad nebūtų traumų. Mityba irgi sezono metu būna vienokia, o vasarą – kitokia. Man tas svoris kaip neauga, tai aš savęs labai neriboju ir valgau tai ką noriu. Po rungtynių net ir čeburekų būna“, – atvirauja jis.
2018-ųjų Snaiperio konkurso nugalėtojas ir daugybės aktyvių LKL rekordų, kuriuos toliau sėkmingai tebegerina, savininkas apie tašką karjeroje dar negalvoja, tačiau žino viena – likti krepšinyje norėtų net ir galiausiai nusiavęs profesionalo sportbačius.
„Aš tikrai noriu likti krepšinyje, nes tiek metų juo gyvenu ir tos patirties bei žinių yra sukaupta. Norėtųsi tai kažkam perteikti. Ir labiau linkstu prie vyrų, o ne vaikų ar paauglių krepšinio“, – sako jau ketvirtį amžiaus, net 25-erius, būtent iš krepšinio gyvenantis atletas.
Tiesa, M. Lukauskis pripažįsta, kad laikai pasikeitė: šiuolaikinis jaunimas – gerokai jautesnis ir lepesnis, o ir bendravimas su jaunaisiais talentais tiek iš trenerių, tiek iš kiek vyresnių žaidėjų pusės – jau visai kitoks nei kada buvo laukiniais praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio metais.
„Be abejo, tos kartos keičiasi. Šių dienų sportuojantis jaunimas yra ne toks užgrūdintas ir galima sakyti, jautresnis, nei kad buvo mano jaunystės laikais“, – pastebėjo dukart LKL čempionas.
Visas išsamus pokalbis su M. Lukauskiu – „Delfi TV“ laidoje „Krepšinio zona“.
