„Siekiame, kad visos pridėtinės vertės deklaruotos sumos patektų į biudžetą. Tai vienas pagrindinių mūsų uždavinių. Dedame daug vilčių į šią kryptį, nes dalies mūsų klientų mokestinė drausmė dar nėra pavyzdinė“, – Kaune surengtoje konferencijoje „Naujoji realybė – naujieji finansai. Finansų valdymas nuo įkaitusio raudonumo iki žaliųjų finansų ateityje“ sakė J. Stankienė.
VMI duomenimis, 2018 metais PVM atotrūkis Lietuvoje siekė 25,9 proc., 2019 metais – 21,6 proc., o 2025 metais planuojama, kad jis bus 15 proc.
Finansų ministerijos duomenimis, 2019 metais surinkta 3,776 mlrd. eurų PVM. Nesant atotrūkio būtų surinkta 1,04 mlrd. eurų daugiau.
2021 metais planuojama, kad iš PVM į valstybės ir savivaldybių biudžetus bus surinkta 4,033 mlrd. eurų. PVM atotrūkį sumažinus 5 proc. punktais, biudžetas galėtų pasipildyti maždaug 260 mln. eurų.
J. Stankienė sakė, kad artimiausiu metu šioje srityje turi atsirasti vientisa bei nuosekli („nuo – iki“) PVM administravimo sistema.
Europos Komisijos duomenimis, PVM atotrūkis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Naujausiais, 2018 metų duomenimis, didesnis trūkumas pastebėtas tik Rumunijoje (33,8 proc.) ir Graikijoje (30,1 proc.).
Mažiausi atotrūkiai buvo Švedijoje (0,7 proc.), Kroatijoje (3,5 proc.) ir Suomijoje (3,6 proc.). ES vidurkis siekė 9,2 proc.
„Vienas pagrindinių uždavinių lieka šešėlinė ekonomika. Visi veiksmai, strategijos krypsta ta linkme. Taip pat dėmesį kreipiame į pandemijos sukeltus procesus, į augančius klientų lūkesčius, norime gerovės valstybės, verslo dinamikos“, – sakė J. Stankienė.
Pristatė strategiją
J. Stankienė susirinkusiesiems pristatė VMI strategiją „Polaris 2025“.
„Tai VMI 5 metų strategiją. Pavadinimas susideda iš mūsų krypčių. Tai – paprastumas, orientacija į klientą, lankstumas, atitiktis, realiu laiku, intelektinis potencialas ir skaitmeninė transformacija. Visos šios žvaigždės, kryptis turi bendrą sąlytį tarpusavyje“, – sakė ji.
„Siekiame būti paprasti savo mokesčių mokėtojams. Stengsimės išlaisvinti veiklos pajėgumus. Tai ne darbuotojų atleidimai, o VMI finansavimo išlaidų ir į valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotą visumą bei fondus sumokėtų mokesčių/įmokų santykis“, – sakė J. Stankienė.
Nurodoma, kad 2020 metais šio rodiklio faktas buvo 0,64 proc., 2021 metais planuojama – 0,7 proc., o 2025 metais – 0,66 proc.
„Taip pat planuojama, kad 2024 metais VMI bus vienas juridinis asmuo. Tai prie ministerijos veikiančios ir apskričių sujungimas į vieną vienetą, kas leistų efektyviau panaudoti tiek valdymo, tiek žmogiškuosius išteklius, tiek kitas išlaidas.
Planuojama, kad ateityje visos septynios išorinės informacinės sistemos (Mano VMI, EDS, į.MAS, EPRIS, TIES, AIS, MOSS) bus pasiekiamos vienoje vietoje, kai dabar jos yra su savais ypatumais, skirtingais dizaino sprendimais“, – konferencijoje, be kita ko, papasakojo Kauno VMI viršininkė.
Šiuo metu VMI dirba 2,6 tūkst. darbuotojų. 1324 dirba VMI prie Finansų ministerijos, dar 1276 – penkiose apskričių inspekcijose.
2020 metais surinkta 10,3 mlrd. eurų biudžeto lėšų. Planas įvykdytas 91,5 proc. Trūkumą lėmė 805,6 mln. eurų mokestinė nepriemoka, kuriai taikomos mokestinės pagalbos priemonės.
„Per 2020 metus pateikta 5,9 mln. deklaracijų. 70 proc. gyventojų GPM311 deklaracijas pateikė „vienu paspaudimu“ ir tai užtruko vidutiniškai 2–3 min. Buvo gauta 5,2 mln. įmokų, kurių 90 proc. tvarkoma automatiniu būdu.
Įvykdyta 17 tūkst. stebėsenos ir kontrolės veiksmų, kurių rezultatas – 84,9 mln. eurų. VMI klientais yra 2,1 mln. mokesčių mokėtojų. Tai 258 tūkst. įmonių ir 1,85 mln. gyventojų. PVM mokėtojų yra 93 tūkst.“, – dėstė J. Stankienė.
