Jau kitąmet Lietuvos medicinos technologijų startuolių „ZIVE“ ir „Emplastrum“ vystytojai žada pristatyti dvi svarbias naujienas – pilnos kardiogramos (EKG) diagnostikos įrenginį ir išmanųjį pleistrą žvynelinei gydyti. Abu prietaisus su gydytojo rekomendacija pacientai galės naudoti savarankiškai namuose.
Pasak ilgalaikio širdies monitoravimo prietaisą kuriančio startuolio „ZIVE“ vadovo Žilvino Jančoro, jo komandos kuriamas prietaisas savarankiškam EKG užrašymui bus susietas su mobiliąja aplikacija. Specialiu įrenginiu atlikus širdies diagnostiką, išmaniajame telefone iškart bus rodomi rezultatai, tokie kaip širdies susitraukimo dažnis, širdies ritmas, jos laidumas ir kita svarbi informacija.
„Analizė vyks šviesoforo principu: geri rezultatai, rezultatai, kai rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju kardiologu ir rezultatai, kai būtina skubi pagalba. Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena iš dažniausių mirties priežasčių, tad toks įrenginys leis gerokai anksčiau nustatyti širdies veiklos sutrikimus ir pritaikyti reikalingą gydymą“, – pasakoja Ž. Jančoras.
Pernai metais „ZIVE“ įrenginys jau buvo išbandytas Lietuvos ligoninėse, kai pandemijos metu Lietuvos medikams buvo apribotas fizinis kontaktas su pacientais. Šis įrenginys leido efektyviau surinkti informaciją apie širdies veiklą ir greičiau reaguoti į situaciją.
Dar vienas itin laukiamas išmanus medicinos sprendimas – pleistrą primenantis įrenginys efektyvesniam žvynelinės gydymui namuose. Šia lėtine, pasikartojančia, uždegimine odos liga serga daugiau nei 125 mln. visame pasaulyje. Pastebėję šios ligos gydymo sudėtingumą artimoje aplinkoje, Kauno technologijos universiteto (KTU) Entreprenerystės modulio studentai nusprendė sukurti patogesnį žvynelinės gydymo būdą.
Pasak modulyje įkurto startuolio „Emplastrum“ bendraįkūrėjo Aurimo Mazūro, įprastai šia liga sergantiems pacientams tenka itin dažnai lankytis ligoninėje ir gauti gydymą stacionariuose įrenginiuose. Be to, toks gydymo būdas apima ne tik žvynelinės pažeistus odos plotus, bet ir visą kūną.
„Mūsų sukurtas įrenginys padės labiau koncentruotai taikyti tokį patį gydymą. Kiekvienas pacientas galės bet kuriuo paros metu, neapribodamas savo judėjimo, gydyti pažeistą odos vietą. Patys sensoriai automatiškai aptiks žvynelinės pažeistą vietą ir nukreips UVB spinduliuotę tik į ją. Visame gydymo procese aktyviai dalyvaus ir gydytojas dermatovenerologas, kuris nuotoliniu būdu išmaniosios programėlės pagalba stebės gydymo progresą ir teiks rekomendacijas“, – pasakoja A. Mazūras.
Dar pavasarį nuotoliniu būdu vykusioje tarptautinėje sveikatos inovacijų konferencijoje „ATHIKA“ daugelis ekspertų vieningai įžvelgė tendencijas, kad, senėjant visuomenei, išmaniosios technologijos taps būtinybe sveikatos ir socialinės rūpybos srityse. Tai, kad Lietuvoje taip pat vyksta itin spartus išmaniųjų technologijų kūrimo progresas, patvirtina KTU „Startup Space“ Verslo vystymo projektų vadovė bei „EIT HUB“ Lietuvoje koordinatorė Neringa Valantinė. Ji pabrėžia, kad Europos inovacijų ir technologijos instituto sveikatos inovacijų bendruomenės (EIT Health) vienas iš veiklos prioritetų yra skatinti sveikatos priežiūros paslaugų perkėlimą iš ligoninės į namus.
„Tarp netolimoje ateityje namuose pritaikomų technologinių sprendimų bus virtualūs asistentai, bendraujantys su vyresniais asmenimis ar asistentai, primenantys išgerti vaistus, stebintys paciento būklę ar patariantys dietos, kardio būklės klausimais. Taip pat bus aktualus nuotolinis pacientų stebėjimas, su daiktų interneto technologijos pagalba, ištisą parą renkant pacientų sveikatos duomenis, prevencinės nuotolinės gydytojų ar slaugytojų priežiūros paslaugos”, – sako N. Valantinė.
Ji džiaugiasi, kad Lietuvoje daugėja ir verslo akseleravimo programų, kuriose inovatoriai gali tobulinti savo produktus ar paslaugas ir programų dalyviams tai dažniausiai nieko nekainuoja. Šia galimybe jau kelis metus iš eilės Lietuvoje sėkmingai naudojasi Kauno mokslo ir technologijų parko, KTU „Startup Space“, MITA, „ChangeMakers‘ON“, „Versli Lietuva“ verslo vystymo programų dalyviai.
