„Teko bendrauti su keliais pieno ūkių šeimininkais. Jie patys jau vyresnio amžiaus ūkininkai ir teigia, jeigu nepavyks rasti kvalifikuotų, patikimų pagalbininkų, toliau prižiūrėti pieno ūkį būtų sudėtinga ir jie rimtai svarstytų galimybę trauktis iš rinkos“, – sako Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius.
Kaimai tušti
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), gavusi signalų iš ūkininkų, dar rugpjūtį kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmus ir Lietuvos žemės ūkio tarybą prašydama nurodyti, kokių profesijų darbininkų trūksta žemės ūkio sektoriuje.
„Kvalifikuotų žmonių trūksta. Technika sudėtinga, melžimo įranga kompiuterizuota. Reikia suprasti ne tik techniką, bet ir žinoti, kaip elgtis su gyvuliais. Aplinkiniuose kaimuose norinčių dirbti nebeatsiranda. Pavargome kreiptis į Užimtumo tarnybą. Ateina žmonės, kurie dvidešimt metų nieko nedirbo ir tik prašo pažymos, kad jie netinka. Tokių negalime įdarbinti, nes gali sužaloti gyvulį. Jei karvė, pavyzdžiui, bus netinkamai išmelžta, ji susirgs“, – aiškina Vaidutė Stankevičienė, Biržų krašto ūkininkė.
Moteris sako, kad kreipėsi į ŽŪM, kad leistų įdarbinti žmones iš trečiųjų šalių. Pageidautų kalbančių rusiškai, nes vyresnės kartos ūkininkams su jais bendrauti bus paprasčiau.
Pas ją ūkyje dirba 40 žmonių, melžiamų karvių 400, raguočių 1200. Dirbamos žemės 900 ha. Šiuo momentu jau bus sprendžiama, kaip žmonėms mokėti algas ir rasti darbo žiemą, nes augalininkystėje darbai tuoj baigsis. Todėl šiuo metu darbo rankų netrūksta, tačiau kovo – balandžio mėnesiais pradės ieškoti naujų darbuotojų. Reikės po porą žmonių augalininkystėje ir gyvulininkystėje.
„Aplinkinių kaimų gyventojus pažįstame ir visus norinčius jau esame įdarbinę“, – sako V. Stankevičienė, tačiau kokį atlyginimą moka atskleisti atsisako, tik patikina, kad tai toli gražu „ne minimumas“.
Prašymų daugėja
„ŽŪM pastaruoju metu sulaukia vis daugiau žemdirbių užklausų dėl kvalifikuotų darbininkų trūkumo Lietuvoje. Gauname prašymų įtraukti kai kurias žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės sektorių profesijas į Užimtumo tarnybos Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą.
Šiuo metu žemės ūkio sektoriaus profesijos į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, nepatenka. Oficialiai kreipėmės į Lietuvos savivaldybių asociaciją, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmus ir Lietuvos žemės ūkio tarybą prašydami nurodyti profesijų trūkumą žemės ūkio sektoriuje, priežastis, dėl ko jų trūksta, pagrindimą ir konkrečius faktus“, – sako V. Aleknavičius ir tikina, kad ministerija bendradarbiauja su Užimtumo tarnyba ir siekia, kad tos profesijos, kurių specialistų Lietuvoje kritiškai trūksta, vis dėl to būtų įtrauktos į profesijų sąrašo 2022 metų projektą ir ūkininkai galėtų samdyti daugiau kvalifikuotų darbininkų iš užsienio.
Tiesa, užsieniečiams siūlomi atlyginimai neblizga ir nesiekia algų, kurias galima gauti didmiesčiuose.
Užimtumo tarnybos duomenimis, užsieniečiams darbdavių siūlomi mokėti atlyginimai sezoniniams darbuotojams tiek bendrai visuose sektoriuose, tiek ir atskirai žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus įmonėse svyravo nuo 642 EUR iki 1290 EUR „ant popieriaus“. 2021 m. II katvirtį vidutinis atlyginimas šalyje buvo 1566,4 eurai „ant popieriaus" arba 994,4 eurai į rankas.
Trūksta sodininkų ir fermų darbuotojų
ŽŪM duomenimis, detalesnės informacijos dar laukiama, tačiau remiantis pirminiais duomenimis, labiausiai trūksta braškių skynėjų, žvėrelių prižiūrėtojų, su žemės ūkio technika dirbančiųjų galvijų prižiūrėtojų, pagalbinių žemės ūkio darbininkų. Taip pat išaugo šaltkalvių, suvirintojų, traktorininkų, melžimo įrangos operatorių, kvalifikuotų gyvulininkystės ūkio bei vaismedžių ir vaiskrūmių ūkio darbininkų ir kitų poreikis.
Pasak ŽŪM, kaip teigia patys ūkininkai – darbdaviai, kurie dėl laisvų darbo vietų kreipėsi į Užimtumo tarnybą, jie sulaukia arba žemos kvalifikacijos, arba nenorinčių dirbti darbuotojų, kuriems rūpi tik išmokos.
Pagrindinės žemės ūkio darbuotojų pritraukimo problemos, kurias nurodo darbdaviai – emigracija, ilgalaikis pašalpų mokėjimas, socialinės integracijos ir aktyvių užimtumą skatinančių priemonių trūkumas kaime, vidinės motyvacijos stoka, nepakankamas profesinis pasirengimas. Žemės ūkyje dabar naudojama brangi technika ir melžimo įranga, o nekvalifikuoti, neatsakingi darbuotojai gali ją sugadina ir pridaro nuostolių.
Todėl ieškoma galimybių iš užsienio pritraukti kvalifikuotų darbininkų.
Užimtumo tarnybos komentaras
Šiais metais iki rugsėjo 15 d. Užimtumo tarnyba išdavė 19405 dokumentus, suteikiančius teisę trečiųjų šalių piliečiams dirbti Lietuvoje. Iš jų – pagal darbdavių prašymus iš viso išdavė 11960 leidimų dirbti užsieniečiams Lietuvos Respublikoje, iš jų – 424 leidimus užsieniečiams dirbti sezoninį darbą ir priėmė 7445 sprendimus dėl užsieniečių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams
(2020 m. per tą patį laikotarpį – iš viso išdavė 2366 leidimus dirbti užsieniečiams Lietuvos Respublikoje, iš jų –124 leidimus užsieniečiams dirbti sezoninį darbą ir priėmė 2243 sprendimus dėl užsieniečių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams).
Išduotų 424 leidimų dirbti sezoninį darbą pasiskirstymas pagal įmonės veiklos sektorius:
126 leidimai dirbti išduoti pramonės sektoriaus įmonėms;
120 – paslaugų sektoriaus įmonėms;
118 – žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus įmonėms (2020 m. – 25);
60 – statybos sektoriaus įmonėms.
Visi Užimtumo tarnyboje gauti darbdavių prašymai išduoti leidimus dirbti sezoninį darbą trečiųjų šalių piliečiams buvo patenkinti, nė vienas prašymas nebuvo atmestas.
Daugiausiai iš visų leidimų dirbti sezoninį darbą išduota pagal Klaipėdos KAD (233) ir Kauno KAD (87) aptarnaujamų regionų darbdavių prašymus.
Populiariausios sezoninių darbuotojų užsieniečių darbo funkcijos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus įmonėse: nekvalifikuotas ūkio derliaus nuėmėjas (36); kvalifikuotas braškių ūkio darbininkas (17); nekvalifikuotas sezoninis ūkio darbininkas (12); nekvalifikuotas gyvulininkystės ūkio darbininkas (9) traktorininkas ir nekvalifikuotas augalininkystės ūkio darbininkas (po 8).
Užsieniečiams darbdavių siūlomi mokėti atlyginimai sezoniniams darbuotojams tiek bendrai visuose sektoriuose, tiek ir atskirai žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus įmonėse svyravo nuo 642 EUR iki 1290 EUR.
Iš 11536 išduotų leidimų dirbti užsieniečiams (išskyrus sezoninius darbuotojus) žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje pagal darbdavių prašymus trečiųjų šalių piliečiams buvo išduota 118 leidimų dirbti Lietuvoje 12 mėnesių terminui. Daugiausiai tokių leidimų dirbti buvo išduota Vilniaus KAD (46) ir Klaipėdos KAD (20) aptarnaujamų regionų darbdaviams.
(2020 m. tuo pačiu laikotarpiu iš 2242 išduotų leidimų dirbti užsieniečiams (išskyrus sezoninius darbuotojus) žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje pagal darbdavių prašymus trečiųjų šalių piliečiams buvo išduota 184 leidimai dirbti Lietuvos Respublikoje 12 mėnesių terminui).
Populiariausios kvalifikuotų užsieniečių darbo funkcijos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje: traktorininkas (24), medkirtys (12), melžimo įrangos operatorius (8).
Kvalifikuotiems užsieniečiams darbdavių siūlomi mokėti atlyginimai žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus įmonėse svyravo nuo 643 EUR iki 1503 EUR.
Iki rugsėjo 15 d. išduotų 7445 sprendimų dėl užsieniečių darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams pasiskirstymas pagal įmonės veiklos sektorius:
6497- sprendimai dėl užsieniečių darbo atitikties priimti paslaugų sektoriaus įmonėms;
462 – pramonės sektoriaus įmonėms;
436 – statybos sektoriaus įmonėms.
50 – žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus įmonėms. (2020 m. – 64).
Daugiausiai sprendimų dėl užsieniečių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje priimta pagal Klaipėdos KAD (19) ir Šiaulių KAD (12) aptarnaujamų regionų darbdavių prašymus.
Populiariausios kvalifikuotų užsieniečių darbo funkcijos žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje yra tokios pat, kaip ir minėtame sektoriuje išduotuose leidimuose dirbti: traktorininkas (10), medkirtys (10), melžimo įrangos operatorius (6).
Kvalifikuotiems užsieniečiams darbdavių siūlomi mokėti atlyginimai žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus įmonėse svyravo nuo 652 EUR iki 1550 EUR.
PASTABA.
Įtraukiant kvalifikuotų darbuotojų profesijas į Trūkstamų profesijų sąrašą, yra remiamasi šiais kriterijais:
1. registruota profesijos darbo jėgos paklausa pramonės, statybos ir žemės ūkio sektoriuose per metus viršija darbo pasiūlą ne mažiau kaip 2 kartus, paslaugų sektoriuje – ne mažiau kaip 5 kartus;
2. profesija įsidarbinimo galimybių barometre priskirta didelių įsidarbinimo galimybių profesijų grupei;
3. registruotos laisvos darbo vietos pagal profesiją sudaro ne mažiau
5 proc. nuo dirbančiųjų pagal tą profesiją skaičiaus
remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis.
Šis reglamentavimas nustatytas Dokumentų, suteikiančių užsieniečiams teisę dirbti Lietuvos Respublikoje, išdavimo, pratęsimo ir panaikinimo, prašymų išduoti tokius dokumentus netenkinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019-06-12 įsakymu Nr. V-298, 5 punkte).
Į nurodytą sąrašą yra įtraukiamos tik kvalifikuotų darbuotojų profesijos. Užsienietis privalo turėti atitinkamos profesijos įsigijimą įrodantį dokumentą ir ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį pagal turimą profesiją per pastaruosius 5 metus.
Darbdaviams, norintiems įdarbinti nekvalifikuotus darbuotojus žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje, tokia galimybė sudaryta išduodant leidimus dirbti sezoninį darbą (6 mėnesių laikotarpiui per 12 mėnesių laikotarpį).
