„Neseniai sužinojau, kad mano žmona, su kuria gyvenu 11 metų, yra man neištikima. Ji nežino, kad aš tai žinau. Iš pradžių dėl to susinervinau, bet kai nurimau, supratau, kad man tai nelabai rūpi. Jaučiuosi šiek tiek keistai, kad man tai nerūpi, bet ir aš pats per daugelį metų ne kartą ją apgaudinėjau. (Kiek žinau, ji to nežino.) Aš vis dar myliu savo žmoną ir mūsų santykiai yra puikūs. Mes palaikome vienas kitą ir mėgstame leisti laiką kartu. Nors mes mylimės gana retai, panašu, kad nė vienas iš mūsų dėl to pernelyg nesuka galvos. (Beje, tai gali būti priežastis, kodėl mes vienas kitą apgaudinėjame...)
Mano klausimas: ar turėčiau su ja tai aptarti ir pasikalbėti dėl atvirų santykių? Man patinka dabartinė padėtis, ir gali būti, kad tik sukelčiau daugiau problemų, jei pradėčiau atvirai kalbėtis apie mūsų santykius. Šiuo metu tarp mūsų viskas yra puiku, išskyrus tai, kad mes abu vienas kitą apgaudinėjame ir meluojame...“
Komentaras
Galvoju, kodėl jums atrodo, kad atviri santykiai sukels daugiau problemų? Man tai skamba kaip tobulas sprendimas.
BET PIRMA: turite išsiaiškinti, ar jūsų žmona iš tikrųjų yra tokia laiminga, kaip jums atrodo, nes tai yra būtina sąlyga, kad atviri santykiai būtų sveiki. Atviri santykiai įmanomi tik tuomet, kai jus ir jūsų partnerę sieja tvirtas ryšys. Tai nėra „pleistras“ byrančioms poroms. Taigi nuo šiol turite:
- pasakyti savo žmonai, jog žinote, kad ji yra neištikima;
- pasakyti jai, kad taip pat buvote jai neištikimas;
- pasakyti jai, kad vis dar jaučiatės su ja laimingas, ir svarstote, ar ji jaučiasi taip pat.
Jeigu paaiškės, jog paslapčia ji kenčia ir dėl to susirado meilužį, apie atvirus santykius nebekalbėkite. Jums, mielieji, belieka išsiskirti. (Žinau, ką galvojate: kodėl turėčiau ką nors sakyti, jei esu laimingas? Kodėl turėčiau rizikuoti santuokos pabaiga? Atsakau: neverta tęsti santykių, jeigu jūsų žmona slapta jaučiasi nelaiminga.) Tačiau jei pokalbio metu paaiškės, kad jūsų žmona yra lygiai taip pat patenkinta dabartiniais santykiais, kaip ir jūs (manęs neapleidžia nuojauta, kad taip ir bus), tuomet galite pasiūlyti jai gyventi visiškai atvirai.
Pasakykite jai, kad daug skaitėte apie atvirus santykius ir kad norėtumėte juos išbandyti. Jeigu ji reaguos skeptiškai (o taip gali nutikti, nes mes socialiai esame įpratę manyti, kad monogamija yra auksinis santykių standartas), atkreipkite jos dėmesį, jog praktiškai jūsų santykiai jau yra tokie ir kad nieko galite nekeisti, jei kuris nors iš jūsų nenorės to daryti.
Šiuo metu jūsų santykiai beveik prilygsta „nieko neklausk, nieko nesakyk“ (NNNN) modeliui, kai abu partneriai sutaria palaikyti atvirus santykius, bet nusprendžia, kad nenori nieko girdėti apie savo partnerio seksualinius nuotykius. NNNN modelis yra gana dažnas, tačiau jis funkcionuoja tik tuo atveju, jei pora neturi pernelyg daug kitų sekso partnerių. Jeigu jūs meluosite, kad kiekvieną naktį matotės su kita moterimi, NNNN dinamika po kurio laiko taps neveiksminga. Jūsų žmona taps įtari ir pradės jausti, kad jos poreikiai yra ignoruojami.
Kita vertus, jei su svetima moterimi miegosite tik per komandiruotes kartą per keletą mėnesių, NNNN strategija veikiausiai pasiteisins.
Šiuo metu jūs abu jau kurį laiką beveik gyvenate pagal NNNN modelį, taigi jis gali likti ir toliau. Tačiau jei norite savo santykiuose kažką keisti, galite tai ir daryti – jei tik abu dėl to susitarsite.
Taigi iš tikrųjų, atvirų santykių idėja yra galimybė savo santykius auginti, o ne sukelti juose chaosą. Jeigu ji reaguos teigiamai, manau, kad jūs abu pasijusite artimesni vienas kitam, negu buvote per daugelį metų – ne tik emociškai, bet, galbūt, ir miegamajame.
