Atostogavome prie ežero, buvo nuostabios šiltos dienos. Vienintelis dalykas, kuris truputį liūdino, kad nebuvo daug kavinių, bet kita vertus – vieta nedidelė, daug ko ir negali tikėtis. Taigi, nuėjome papietauti į tą vieną iš dviejų, kurią radome.
Užsisakėme dvi mažas giras (atnešė skardines, ne vietoje pilstoma, – tą tik pabrėžiu, kad turėtumėte omeny, jog nebuvo koks super kraftinis retas produktas), dvi stiklines sulčių iš pakelio, du karbonadai ir du vištienos kepsneliai.
Vienas mano vaikas negali valgyti brokolių, tad paprašiau į jo kepsnelį pakeisti brokolius kitomis daržovėmis. Negalėjo. Nežinau, kodėl, gal neturėjo morkų :). Tiesiog įdėjo mažiau brokolių, kad jau kitų ne, gerai.
Mūsų karbonadai buvo tie tipiniai lietuviški, iš kurių juokiasi dabartiniai kulinarijos žinovai. Ir nenuostabu, kad juokiasi. Padegusiai apkeptas lapelis paprasto sūrio ant nedidelės mėsos gabaliuko ir patarkuota kopūsto garnyrui. Absoliučiai valgyklinis maistas, o ir porcijos visos tikrai nedidelės.
Tai už keturis mažus mėsos maistukus (liežuvis neapsiverčia pavadinti patiekalais) ir keturias stiklines atsigerti mes sumokėjom... 40 eurų! Oho, kokia kainytė! Ypač kaip už valgyklinį maistą. Kurio dar buvo ir mažai. Ir negalėjo pakeist vieno brokolio bet kokia kita (!) daržove.
Tuo metu pasirodė labai keista, bet neaptarinėjome to, nes atostogos, ką čia dabar kabinėtis. Didžiausias keistumas apėmė parvykus į Kauną.
Po kelių dienų grįžę į Kauną ėjome su giminėm į restoraną. Didelis, erdvus, puikus aptarnavimas. Buvome penki suaugę ir du vaikai. Valgėme po pagrindinį patiekalą, po desertą, gėrėme gėrimus ir kavą (kai kurie po dvi). Apytikriai žiūrint, visko buvo tris kartus daugiau nei tada prie ežero, o kokybė – nesulyginsi. Sumokėjome... 70 eurų už viską. Net ne dvigubai daugiau! O tiek kartų sočiau, geriau ir daugiau, kad ohoho.
Tai man tokia įdomi mintis kilo, kad ar neturėtų būti atvirkščiai? Nedidelėje vietoje, kuri dirba tik sezoniškai, juk turi visas galimybes tuos kelis mėnesius pasistengti iš peties. O padaryta atmestinai, tarsi suvokiant, kad klientas bet kuriuo atveju neturi pasirinkimo. Kažkoks neadekvatumas. Kurortų valgyklos, prašau, pasimokykit bent iš įprastų miesto kavinių – skirtumas atrodo nedidelis, bet klientui jis reiškia daug.
