Vieno didžiausių pasaulyje institucinių investuotojų 282 milijardų dolerių vertės portfelyje netrūksta verslų, prisidedančių prie pasaulinio klimato atšilimo – nuo „Singapore Airlines Ltd.“ iki ofšorinių platformų tiekėjo „Sembcorp Marine Ltd.“. Kol kiti investiciniai fondai, kaip antai Norvegijos valstybinis turto fondas, išsikelia griežtus tikslus ir išparduoda turtą, kad pagerintų savo žaliuosius kreditus, „Temasek“ žengia kitu keliu.
„Mes niekada nesakėme, kad neinvestuosime į anglies dvideginį generuojantį teršėją – jei tik tas teršėjas eina teisingu keliu, ir mes galime jam padėti pakeisti savo tikslus“, – interviu sakė Nagi Hamiyeh, „Temasek International“ investicijų vadovas.
„Temasek“ požiūris atspindi subtilų balansavimą, su kuriuo susiduria daugelis pasaulinių investuotojų, ypač tų, kurie yra apsikrovę turtu, kadaise priklausiusiu valstybei. Reikalavimas išlaikyti grąžą nesukeliant socialinių neramumų ir darbo vietų praradimų gali būti sunkiai suderinamas su pažadu paisyti ekologijos – ypač mieste-valstybėje, kur rafinuoti degalai ir chemikalai 2019 m. sudarė beveik ketvirtadalį prekybos.
„Temasek“ įsipareigojo savo portfelyje iki 2030 m. perpus sumažinti grynąsias anglies dvideginio emisijas (palyginus su 2010 m. lygiu), o iki 2050 m. pasiekti grynąjį nulį. Jis padidino pinigų sumą, kurią skiria poveikio investicijoms ir aplinkos, socialiniams ir valdymo fondams. Balandį jis kartu su „BlackRock Inc.“ įkūrė „Decarbonization Partners“ – 1 milijardo dolerių vertės fondą, skirtą paremti startuolius, kurie galėtų sumažinti pasaulio priklausomybę nuo iškastinio kuro. Jis taip pat remia Indijos investicijų į atsinaujinančią energiją programą ir prekybos anglies dioksidu platformą.
Tačiau „Temasek“ išlieka pagrindiniu dviejų didžiausių pasaulyje naftos platformų statytojų – „Keppel Corp.“ ir „Sembcorp Marine“ – investuotoju. Praėjusį mėnesį jo padalinys pasirašė susitarimą padėti „Keppel“ parduoti pastatytas ir neužbaigtas platformas; kai kurias iš jų būtų galima naudoti iškastiniam kurui išgauti. O vasarį jo dukterinė įmonė „Heliconia Capital Management Pte“ padėjo finansuoti 600 milijonų dolerių gelbėjimo paketą, skirtą didžiausiai šalies laivybos kompanijai – „Pacific International Lines Pte“. „Temasek“ taip pat finansuoja „Pavilion Energy Pte“ ir „PSA International Pte“, uosto paslaugų bendrovę.
Kompanija taip pat yra investavusi milijardus dolerių į pasaulinę oro linijų bendrovę „Singapore Airlines“. N. Hamiyeh teigia, kad skirtingai nei kitos aviakompanijos, „Singapore Airlines“ neatšaukė naujų orlaivių pirkimų, o tai leidžia jai įsigyti ne tokių taršių modelių. Vežėjas įsipareigojo iki 2050 m. pasiekti grynąjį nulinį emisijų lygį.
Remiantis investuotojo metine ataskaita, „Temasek“ portfeliui priskirtinos emisijos šiais metais šoktelėjo 36 proc. iki 30 milijonų tonų anglies dvideginio ekvivalento, palyginus su 22 milijonais 2011 m. Kai kurios iš šių energetikos ir transporto akcijų neigiamai atsiliepė „Temasek“, kuris praėjusią savaitę pranešė apie 10 metų metinį 7 proc. prieaugį, pelnui. Per tą patį laikotarpį „Singapore Airlines“ metinis nuosmukis siekė 2,1 proc., „Sembcorp Marine“ – 25 proc., o „Keppel“ – 3,2 proc.
Šiuo metu „Temasek“ daro įtaką viso pasaulio korporacijų mąstysenai ir investicijoms į aplinkos tvarumą. Kompanijos darbuotojai dalyvauja viešuose forumuose, ji priklauso Singapūro žaliųjų finansų darbo grupei ir dalyvauja dialoguose su tokiomis agentūromis kaip Tvarumo apskaitos standartų valdyba.
„Temasek“ naratyvą palaiko daugelis investuotojų, ypač tose šalyse, kurios gamina iškastinį kurą arba tebėra labai priklausomos nuo anglies ar gamtinių dujų kaip energijos šaltinių. Australijos „UniSuper Management Pty“ yra didžiausias dujų platintojo „APA Group“ akcininkas, nors daugiau kaip 12 proc. iš 75 milijonų dolerių jo valdomo turto sudaro tvarios investicijos. Kanados 400 milijardų dolerių nacionalinis pensijų fondas vis dar turi didelių akcijų paketų tokiose energetikos bendrovėse, kaip „Canadian Natural Resources Ltd.“.
„Temasek“ požiūriu, užuot perleidus teršėją trečiajai šaliai ar jį uždarius, verčiau finansuoti jo prisitaikymą.
„Mes žymiai mieliau bendradarbiaujame su kompanijomis, į kurias investuojame: ar galite sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį? Galbūt galite pakeisti savo emisijas kita technologija, – praėjusią savaitę žurnalistams pasakojo „Temasek International“ klimato kaitos strategijos vykdančioji direktorė Neo Gim Huay. – Tai pasaulinė problema, ir mes nesiruošiame permesti jos kažkam kitam.“
Pokyčiai viduje
Kai kurie investuotojai giria tokį požiūrį, teigdami, kad pokyčiai viduje gali būti efektyvesni už turto atsikratymą. Christophas Kleinas, Frankfurte įsikūrusio turto valdytojo „ESG Portfolio Management“, finansuojančio tvarius rezultatus, įkūrėjas ir vadovaujantis partneris, pasitelkia hipotetinių investicijų į atsinaujinančią energiją Norvegijoje pavyzdį.
„Nuveiktumėte kur kas daugiau, padėdami Indijos anglių kompanijai pakeisti savo energijos derinį ir ženkliai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, – teigia jis. – Tačiau yra rizika, kad kai kurie investuotojai gali apsimesti padedantys įmonėms atsisakyti anglies, o iš tikrųjų visai neskatinti jų keistis.“
Kritikai tvirtina, kad anglies dioksido mažinimo strategija beveik niekada neatstoja emisijų vengimo strategijos. Jei nebaigtos „Keppel“ platformos būtų pašalintos iš rinkos, jų nebūtų galima naudoti naftos ar dujų pumpavimui, o žvalgymo jūroje kaina galėtų padidėti. Lygiai taip pat, jei dėl kapitalo trūkumo „Singapore Airlines“ būtų priverstas atsisakyti paslaugų teikimo, aukštesnės skrydžių kainos galėtų apriboti keliones.
„Temasek“ nebeturėtų finansuoti sektoriaus, kuris yra glaudžiai susijęs arba palaiko iškastinio kuro deginimą ir miškų naikinimą, – pabrėžė Indonezijos „Greenpeace“ klimato ir energetikos kampanijos vadovė Hindun Mulaika. – Svarstyti anglies dioksido kiekio kompensavimo galimybes, tuo pačiu nesistengiant atsiriboti nuo itin taršių sektorių, nėra pakankamos pastangos.“
