Kipro sostinė Nikosija yra vienas karščiausių taškų prie Europos – Azijos sienos. Čia vyraujantis konfliktas tarp Turkijos ir Kipro, yra pasiekęs aukščiausia termometro stulpelio padalą ir ne tik todėl, kad čia praktiškai visuomet vyrauja 40 laipsnių karščio temperatūra.
Viena įdomiausių ir verčiausių vietų aplankyti Kipre, yra – demilitarizuota buferinė zona, kuri driekiasi per visą Kipro salą. Šiuo metu, ši siena Nikosiją yra pavertusi vienintele padalinta sostine pasaulyje, nes siena driekiasi per visą Nikosijos miestą.
Kadangi yra tekę lankytis Jeruzalėje, Palestinoje ar Mauritanijoje – žinojau, kad gali būti visko, bet ši ypatinga vieta mane traukė kaip magnetas. Net neapkeliavus viso Kipro, užtektų tiesiai nuvažiuoti iš Larnakos iki Nikosijos ir šių miestų skirtumai yra akivaizdūs. Nikosija pasitiko chaotiškomis gatvėmis su begale skirtingų tautybių žmonėmis, kas Kipre nėra labai dažnas dalykas. Atvykus čia nepasileiskite lėkti link sienos, nes labai galimas dalykas, kad nejučia ją galite ir peržengti, o tada jau gali tekti aiškintis su Turkijos ar Kipro kareiviais – taip nutiko ir man.
Kadangi buvau gerai išsinagrinėjęs Nikosijos žemėlapį, ėjau tiesiai sienos link, bet kartais ta siena yra tiesiog vietinių žinoma vieta, kur jie neina, o turistams tai gali atrodyti tiesiog eilinė gatvė.
Beeinant apleista gatve, prieš mane staiga atsirado kareivis su į mane atstatytu ginklu. Jis griežtu tonu paklausė: iš kur aš ir ko čia ieškau? Tuo momentu už nugaros atsirado dar vienas kareivis su ginklu ir supratau, jog esu Turkijos kontroliuojamoje Nikosijos pusėje. Buvau griežtai paprašytas pasišalinti ir nefotografuoti. Vieną akimirką tikrai pagalvojau, kad mano kelionė čia ir baigsis. Bet smalsumas ir noras pakalbinti vietinius, mane vedė toliau. Einant apleistais Nikosijos kvartalais, per kuriuos ir eina siena, praeidamas užkalbinau vietinį vaikiną. Jis savo vardą sakyti atsisakė, bet pasisiūlė palydėti iki barikadų ir pagrindinės Nikosijos Ledras gatvės, kurioje yra sienos kirtimo punktas.
Vaikinas papasakojo, kad Nikosija yra pragaro skylė – visomis prasmėmis. Sakė, kad čia kiekviena gyvenanti šeima yra patyrusi netektį, dėl Turkijos vykdytos invazijos į Kipro salą. Vaikino teigimu, šiuo metu apsauga ties siena yra sustiprinta tiek dėl pandemijos, tiek dėl politinės įtampos, kuri čia praktiškai niekada neatslūgsta. Šiuo metu didelių karinių veiksmų čia nevyksta, bet susišaudymų sako pasitaiko labai dažnai, per vieną iš susišaudymų, jis neteko savo brolio ir dėdės.
Ir iš tiesų, einant sunku rasti namo sieną, kuri būtų be paliktų šaudmenų žymių. Miesto nuotaika yra labai slogi, nors ir atrodytų, jog vietiniai yra labai atsipalaidavę, bet taip nėra. Girdimas mečečių minaretų kvietimas maldai šiaurinėje miesto dalyje ir bažnyčių varpų atsakas pietinėje miesto dalyje sukuria ypatinga atmosferą. Vien dėl šios atmosferos drąsiai galiu lyginti šį miestą su Jeruzale.
Šis miestas vis dar kovoja karą, o gyventojai su tuo dar negali susitaikyti. Kiek atskirtų šeimų, draugų ir apleistų kažkada buvusių pilnų namų, ant kurių dabar tik manifestinės vėliavos ir grafiti piešiniai, kurie liudija Kipro padalinimą... Jautiesi lyg eitum miestu, kuriame buvo branduolinė katastrofa.
Tikiuosi, kad neišgąsdinau ir jei tik būsite Kipre aplankysite šį miestą, nes jis tikrai vertas dėmesio, nors ir nėra turistinis ar nuglaistytas.
