Verdantis vanduo, kosmosas, radiacija, nenusakomas šaltis – net tai negali nužudyti samanų paršiukų ir jie gali padėti žmonijai

Antiradiacinė vakcina kosmonautams, norintiems apsigyventi Marse. Juk ten nėra atmosferos, padedančios apsisaugoti nuo mirtinai pavojingų saulės audrų. Ekologinius stresus ištveriantys pramoniniai augalai. Ryžiai, nebijantys sausrų. Salotos, nereikalaujančios vandens. Medvilnė, auganti Grenlandijoje. Naujos rūšies stiklas naujoviškiems fotoelementams ir LED apšvietimui... Vaistų stabilizavimas... Ekstremalių situacijų tabletės... Kelionių į tolimąjį kosmosą realizavimas... Vaistai nuo vėžio... Priešmeteoritinė apsauga...

Tai tik keli galimi atradimai, įkvėpti šių mažų gyvūnėlių, dar vadinamų vandens meškučiais ar samanų paršiukais. Kokių tik kankinimų mokslo vardan jiems neteko iškentėti.

Juos virė ir jie nesunkiai ištveria karštoje sriuboje (70 °C), o kelias minutes gali išgyventi ir verdančiuose koldūnuose (150 °C). Jų yra kalnuose (6000 metrų virš jūros lygio) ir okeanų gelmėse (4000 metrų gylyje). Jie gyvena ir pas jakutus ir pas beduinus. Jie gali iškentėti kosmosą; nesibijo vakuumo, nemiršta šaltyje (-272 °C), perneša radiaciją (5000 grėjų, kai žmogui mirtina jau 10 Gy dozė).