Portalas „Delfi“ domėjosi, kada verta atlikti antikūnų tyrimus, o kam ne, kur šie tyrimai atliekami ir kiek kainuoja, pagaliau, kodėl vienų su infekcija susidūrusių asmenų antikūnų titrai gali smarkiai skirtis nuo kitų.
Kas lemia imuninį atsaką?
Biomedicinos mokslų daktaras Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas Marius Strioga portalui „Delfi“ yra minėjęs, kad tai, koks formuosis natūralus imuninis atsakas, priklauso nuo individualių imuninės sistemos savybių: vieniems, persirgusiems COVID-19 liga, antikūnų titrai būna žemesni, kitiems – aukštesni.
„Taip pat viskas labai priklauso nuo to, kiek viruso [susirgus] pateko į organizmą, kai natūraliai formuojasi imuninis atsakas. Jeigu, tarkime, viruso dalelių – virijonų – pateko mažiau, gali būti, kad nespecifinis imuninis atsakas: makrofagai, dendritinės ląstelės, iš dalies neutrofilai jį sunaikins, susitvarkys su tuo virusu ir informacija iki specifinio imuninio atsako komponentų tiesiog neprieis.
Imuninėje sistemoje irgi yra tam tikri hierarchiniai lygiai: priešakinė grandis – nespecifinis imuninis atsakas, kuris atpažįsta bet ką, kas organizmui svetima ir potencialiai žalinga, nediferencijuodami, kas tai per grėsmė, ir yra specifiniai komponentai: limfocitai, antikūnai, kurie yra labai preciziški ir tiksliai nukreipti jau į konkretų patogeną.
Tam, kad susidarytų specifinis imuninis atsakas, pirmiausia tą grėsmę turi apdoroti nespecifinio imuninio atsako komponentai – priešakinė grandis. Jie yra universalūs, bet viskas turi savo kainą. Kadangi jie atpažįsta, kas yra svetima universaliai, jų efektyvumas ir jautrumas, sunaikinant tą grėsmę, yra mažesnis. Kai atpažįsti viską, savaime aišku, neturi potencijos tam, kad tikslingai sunaikintum.
Jeigu viruso pateko mažai ir šitie pirminės grandies komponentai jį sugebėjo sunaikinti, tam pakako jų kompetencijos ir pajėgumų, tai ta informacija gali būti jau neprinešta tiksliesiems, sakykime taip, specialiesiems kariuomenės būriams: T limfocitams, B limfocitams, iš kurių vėliau gaminsis antikūnai“, – kiek anksčiau portalui komentavo daktaras M. Strioga.
Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė papildė: „Antikūnų titrai priklauso nuo imuninės sistemos ypatumų. Asmenų, kurie vartoja imunosupresinius vaistus ir/ar serga lėtinėmis ligomis (pvz. onkologinėmis, autoimuniniais susirgimais, hepatitais, ŽIV ir pan.) arba tiesiog yra vyresni negu 65 metų amžiaus, imuninė sistema visuomet yra silpnesnė ir imuninis atsakas – vangesnis.
Ar tai reiškia, kad pasiskiepijus tokio asmens imunitetas bus silpnesnis? Taip, tačiau nepaskiepijus tokio žmogaus, liga labai smarkiai pažeis organizmą, nes jo apsauginis mechanizmas – pažeistas. Dėl to ir vakcinacija yra labai svarbus imuninės sistemos stiprinimo komponentas ne tik COVID-19, bet ir kitų vakcinomis valdomų ligų atžvilgiu (plaučių uždegimo, difterijos, stabligės, erkinio encefalito ir pan.)“.
Antakalnio poliklinikos Darbo medicinos centro vedėja Raimonda Kungytė pastebėjo, kad kol kas yra mažai duomenų, nuo ko išties priklauso, koks imuninis persirgus ar pasiskiepijus atsakas susidarys.
„Kiek teko stebėti pasiskiepijusių asmenų susidariusį imuninį atsaką, jis varijavo nuo nuo 100 iki 200 AU/ml. Negalėčiau pasakyti, kad tai priklausė nuo amžiaus, nuo lyties ar dar kitų asmens ypatumų. Nepriklausė susidariusių antikūnų kiekis ir nuo po vakcinos gavimo juntamų pašalinių reakcijų.
Norint nustatyti aiškesnes tendencijas, reikėtų atlikti žymiai daugiau tyrimų. Aišku, žmonėms turintiems imunodeficitą ar vartojant imunosupresinius vaistus, imuninis atsakas tikėtina bus silpnesnis“, – komentavo gydytoja.
Dažnai teigiama, kad antikūnų mažiau susiformuoja tiems, kurie perserga lengvesne ligos forma.
„Vienareikšmiškai sutikti su šiuo teiginiu negalėčiau. Nemažai daliai žmonių taip ir yra, bet taip pat turime daug atvejų, kuomet vieną-dvi dienas žmogus pajuto nežymius simptomus, o antikūnų titrai susidarė pakankamai aukšti, o kiti sirgo simptomine ligos forma, tačiau antikūnų susidarė labai mažai ar iš viso jų nebuvo.
Buvo ir vaikų, kurie išvis neturėjo jokių simptomų, bet profilaktiškai patikrinus paaiškėjo, kad titrai susidarė aukšti, o jų tėvams, patyrusiems sunkesnę ligos eigą, antikūnų kiekis buvo žymiai mažesnis. Ši liga yra pakankamai nauja ir variantų yra daug. Visame pasaulyje daugybė mokslininkų ir gydytojų kasdien dirba, tyrinėdami tiek pačią ligą , tiek jos sukėlėją, todėl mes nuolat sužinome vis naujų faktų apie ligą, ateityje tų žinių bus dar daugiau ir jos keisis“, – pastebėjo R. Kungytė.
Pašnekovė priminė, kad be antikūnų yra dar ir atminties ląstelės, kurios, organizmui pakartotinai susidūrus su virusu jį sugebėtų atpažinti ir sunaikinti. Bet jos netiriamos.
„Atminties ląstelės yra ir, tikėtina, kad po skiepo arba persirgus užsikrėtus koronavirusu jos turėtų į jį sureaguoti“, – paaiškino medikė.
Kam ir kada naudinga atlikti antikūnų tyrimą, o kam – ne?
