„Atsiradęs antro būsto poreikis atgaivino nekilnojamojo turto rinką regionuose. Nuo pernai metų aktyviau perkamos sodybos vaizdingose vietovėse, investuojama į nekilnojamąjį turtą kurortiniuose Lietuvos miestuose“, – pranešime spaudai sako Ričardas Klincaras, „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto ekspertas.
Pirmiausia sandorių rekordus pradėjo mušti pajūrio regionas. Tuo metu nedideli kurortiniai miestai, tokie kaip Birštonas ir Druskininkai, kurį laiką buvo įdomūs mažesniam investuotojų ir pirkėjų skaičiui. „Tačiau kuo toliau, tuo labiau matomas nekilnojamojo turto rinkos aktyvėjimas ir šiuose kurortiniuose miestuose, ypač Druskininkuose. O pavasarį Druskininkuose pasitikome išties energingai“, – sako R. Klincaras.
Kurortui išskirtinis buvo šių metų kovo mėnuo. VĮ Registrų centro duomenimis, per šių metų kovo mėnesį Druskininkuose įregistruota 36 butų ir 7 namų pirkimo-pardavimo sandoriai. Kai tuo metu 2021 metų vasario mėnesį buvo parduota 12 butų ir 2 namai. Pasak eksperto, Druskininkų būsto rinka ir toliau didina apsukas – pirkėjų aktyvumas nemažėja ir balandį.
VĮ Registrų centro duomenimis, per 2021 metų pirmąjį ketvirtį Druskininkuose buvo parduota 11 proc. daugiau butų ir namų nei per tą patį 2020 metų laikotarpį.
„Ober-Haus“ skaičiavimais, per metus (2021 metų kovo mėnesį, palyginti su 2020 metų kovo mėnesiu) butų kainos Druskininkuose augo 2,4 proc. Vien per kovo mėnesį (2021 metų kovo mėnesį, palyginti su 2021 metų vasario mėnesiu) butų kainos išaugo 0,8 proc. Tuo pačiu metu pernai karantinas ne tik pristabdė butų pardavimo kainų augimą, bet ir buvo fiksuojami neigiami pokyčiai – prieš metus kovo mėnesį buvo fiksuojamas -0,2 proc. kainų sumažėjimas.
„Miestui kasmet skiriamos didelės investicijos – statomi nauji traukos objektai, neseniai atvertas sportininkų rengimo centras, statomas Kultūros centras, naujos investicijos į K. Dineikos parką. Augant kurorto patrauklumui, vis daugiau pirkėjų mato nekilnojamąjį turtą Druskininkuose ne tik, kaip poilsio vietą, bet ir kaip gerą investiciją, kurios kainos ateityje turi tendenciją kilti“, – sako R. Klincaras.
Didžioji dalis parduodamų butų yra centrinėje Druskininkų miesto dalyje. „Tipinis tokio būsto pirkėjas yra 45–60 metų Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Alytaus miestų gyventojas, perkantis būstą nuosavomis lėšomis arba su nedidele dalimi skolintų pinigų. Miegamuosiuose rajonuose aktyvesni patys druskininkiečiai, dažniausiai būstą įsigyjantys su paskola“, – sako R. Klincaras.
„Bendraujame ir su užsienio šalių gyventojais, kurie Druskininkus pažįsta iš sveikatingumo centrų ir pailsėję čia svarsto apie nuosavą atostogų rezidenciją. Nors jų aktyvumas nėra toks aukštas, kaip prieš 6–8 metus, tačiau besidominčių yra ir dalį jų pritraukiame“, – pasakoja R. Klincaras.
Pirminės rinkos projektuose, esančiuose Druskininkų mieste, šiuo metu stebimas susidaręs 35–45 kv. m butų kokybiško būsto pasiūlos trūkumas – tokių laisvų butų beveik nebeliko. Pasak eksperto, tokie pokyčiai neliko nepastebėti potencialių investuotojų, kurie reaguoja į besikeičiančią situaciją rinkoje ir intensyviai įsisavina ne tik tuščius sklypus, tinkamus daugiabučių statybai, bet ir įsigyja nebaigtus statyti namus ar rekonstruotinus pastatus naujų daugiabučių vystymui.
Namai ir kotedžai pagal sandorių skaičių nusileidžia butams, tačiau jų populiarumas ir paklausa pastebimai auga, tik, deja, kol kas trūksta pasiūlos. „Tokį būstą renkasi iš didmiesčių atvykusios šeimos, galinčios dirbti nuotoliniu būdu ir ketinančios čia praleisti pusę darbo savaitės ar persikelti į Druskininkus visam laikui“, – pasakoja R. Klincaras. Šių pirkėjų labiausiai pamėgta naujoji centrinė miesto dalis (Baltašiškė) – su gerai išvystyta infrastuktūra ir patogiu susisiekimu.
