Atidaromi verslai nesupranta, iš kokio piršto laužti ribojimai: barai gali apmokestinti įėjimą

Atsidarymui besiruošiantys verslininkai ruošiasi įgyvendinti griežtus reikalavimus, tačiau nesupranta jų pagrįstumo. Kodėl sportuoti didelėje salėje grupinėje treniruotėje gali tik 5 asmenys, nors pavieniui jų galėtų būti netgi daugiau? Kodėl barai po 21 valandos turi užsidaryti? Tokius klausimus verslininkai siunčia premjerei Ingridai Šimonytei. Klientai ribojimus gali pajusti per savo kišenę – barai svarsto apmokestinti sėdėjimą prie staliuko.

Kino teatrai, sporto klubai ar barai ir kavinės – visi netrukus galės atsidaryti, tačiau labai apribotomis galimybėmis.

Tai lemia, kad dalis verslų svarsto alternatyvą apskritai neatsidaryti, kiti ieškos išeičių, pvz., didesnės kainos prašyti iš klientų.

Vilniaus naktinio aljanso (VNA) pirmininkas Markas Adamas Haroldas baiminasi, kad ketvirtadienį žmonės gali užplūsti gatves ieškodami vietos prisėsti prie staliuko – tačiau barai, restoranai ar kavinės galės priimti tik labai ribotą svečių skaičių ir ribotam laikui, iki 21 valandos.

„Mes girdime daug norinčių turėti bilietų sistemą. Pvz., baruose, kur anksčiau paprastai buvo nemokamas įėjimas, dabar gal galėtų būti bilietų sistema įeiti. Visi supranta, kad reikia paremti tą barą. Jeigu tikrai tai yra jūsų mėgstamiausia vieta, kodėl gi nepadėti tam barui atsistatyti, atsistoti ant savo kojų ir toliau veikti normaliai“, – laidoje „Delfi Tema“ kalbėjo M. A. Haroldas.

Jis paaiškina, kad dešimtmečius kurti verslai dabar yra ant bankroto ribos – kitas sprendimas gali būti užsidaryti ir bandyti iš naujo.

Kino teatras „Multikino“ nagrinėja, ar apskritai verta atsidaryti, kai salėje bus galima užimti tik 30 proc. sėdimų vietų. Įmonės rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas patikino, kad neplanuojama auginti bilietų kainos dėl to, kad lankytojus teks jaukintis iš naujo.

Sporto klubai atsidarys besibaigiant sezonui – šiltuoju metų laiku įprastai lankytojų jie sulaukia mažiau.

„Visi balansavo ant ribos ir matėme, kad jau buvo mažesnių sporto klubų, kurie užvėrė savo duris ir klausimas, ar jie kada nors beatsidarys. Dabar, sakyčiau, vilties spindulėlis suteiktas – jeigu tu gali pradėti teikti paslaugas kad ir apribotai, tai šiek tiek daugiau priklauso nuo tavęs, ir bent jau darbuotojų tarpe yra didesnio optimizmo“, – kalbėjo Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos prezidentas Vidmantas Šiugždinis.

Jis pastebi, kad visuomenės sveikatos būklė atrodo suprastėjusi.

„Visi priaugę svorio, lėtinės ligos ir panašiai – žmonėms reikia judėti, tikimės, kad jie judės ir sporto klubuose ir tokiu būdu prisidės tiek prie savo gerovės, palaikys ir operatorius“, – sako V. Šiugždinis.

Tačiau visų verslų atstovai išsakė abejones dėl jiems taikomų apribojimų – jie teigia pasigendantys įsiklausymo į patiriamas problemas, didesnės paramos ir kompensacijų už karantinui paaukotą laiką.

Nesupranta, kodėl iki 21 valandos

Nuo ketvirtadienio barai, kavinės, restoranai ar kitos maitinimo įstaigos galės sodinti po du klientus prie vieno staliuko lauke (išskyrus vienos šeimos ar vieno namų ūkio narius), o jų veiklos laikas apribotas nuo 7 iki 21 valandos.

„Čia yra labai blogas ir net nepagrįstas sprendimas, leisti veikti iki 21valandos. Mes negirdime pagrindo, kodėl 21 val., o ne 20 val., ar 22 val., ar visą naktį leisti veikti. Mes tikrai nematome jokių įrodymų, kad virusas labiau plinta pagal laikrodį. Virusas plinta pagal saugumo priemonių buvimą arba nebuvimą“, – kalbėjo VNA atstovas M. A. Haroldas.

Jis paaiškina, kad barų savininkai nebuvo išgirsti nuo vasario, ir dabartinės atidarymo sąlygos neprimena tų, kokių buvo prašyta.

„Gal pradžioje reikėtų klausytis, o ne įsivaizduoti, kad ji (premjerė Ingrida Šimonytė– „Delfi“) žino geriau. Arba, kaip I. Šimonytė pasakė, kad jai aišku, kad visi po poros gėrimų nebesilaiko saugumo taisyklių, todėl 21 val reikia uždaryti. Ši praktika neturi jokio pagrindo, nėra įrodymų visame pasaulyje, kad tai veikia. Gal klausykit mūsų, klausykit labiau ekspertų iš kitų šalių“, – pyko M. A. Haroldas.

Jis pasigenda, kad nėra jokių kontrolės programų, kurios padėtų kontroliuoti gyventojų elgesį nuo ketvirtadienio.

„Vasaros metu tuometinis ministras Aurelijus Veryga nenorėjo jokių kontrolės programų, todėl barai buvo laisvi veikti, kaip tik norėjo. Tai buvo labai blogas ir neatsakingas sprendimas, mes reikalaujame kontrolės programų – kad būtų įmanoma kartu su valdžia, su savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnais, kontroliuoti savo klientus“, – sako M. A. Haroldas.

Jis patikina besibaiminąs ketvirtadienio vakaro.

„Bus daug norinčių iškart eiti į miesto centrą, kartu vaizdas gali būti baisus. Mes dabar skubame kalbėti su savivaldybe, ar mes galime labai skubiai organizuoti kažkokią saugos programą bent Vilniuje. Nes niekas nenori, kad būtų tų vaizdų, kai visi susibūrę gatvėse ieško, kur sėdėti. Epidemiologine prasme tai būtų labai blogai“, – tvirtina M. A. Haroldas.

Paklaustas dėl galimo įkainių didėjimo, ar papildomo apmokestinimo dėl ribotos pasiūlos, VNA vadovas patikino, kad tai nebūtų siurprizas.

„Bent mūsų sektoriuje klientai labai nori tos paslaugos ir suprantama, kad labai daug mėnesių jie negalėjo gauti, neišleido tiek daug pinigų. Dabar gal jie sutiktų išleisti daugiau pinigų ir papildomą eurą už kiekvieną gėrimą gal sumokėtų. Turėsime pamatyti, kaip jie reaguoja“, – paaiškina M. A. Haroldas.

Žada bankrotus, jei karantinas tęsis

Jis apgailestauja, kad pandemija iš sektoriaus nusinešė 10 metų įdirbį, išardė anksčiau kartu dirbusias komandas.

„Barai visada yra pirmi uždaryti ir paskutiniai atidaryti. Tai mes net nežinome, kokia bus žala. Skaičiuojame dabar žalos dydį, mes galime kreiptis į teismą dėl kompensacijų, kurių negavome iš Vyriausybės. Jeigu tęsis šita nesąmonė daugiau mėnesių, tada didelė tikimybė, kad nebebus ką atstatyti, nes visi bus priversti skelbti bankrotus, ir pradėsime iš naujo. Tai kainuoja, net nežinau, 10 metų, tiek buvo darbo nuo praeitos ekonominės krizės iki visiško atsistatymo“, – sako barų atstovas.

Jis patikino, kad verslininkai tik dabar pradėjo gauti pirmojo subsidijų paketo paramą, tuo metu antrojo paketo paramos, kuri išlaidas padengtų iki balandžio pabaigos, dar gali užtrukti kelis mėnesius.

„Jau yra balandžio galas ir mums trečio paketo reikės jau gegužės mėnesį. Nėra jokių signalų, kad trečias paketas bus. Mes vis dar girdime apie karantino pratęsimą, bet negirdime apie paramos paketų pratęsimą. Tai labai sunku pasakyti, kad situacija gerėja, aš pasakyčiau, kad blogėja. Ir mes visiškai nežinome, ar tos paramos bus“, – sako M. A. Haroldas.

Sporto klubai ieško darbuotojų

Sporto ir sveikatingumo klubus atstovaujančios asociacijos vadovas V. Šiugždinis patikina, kad didelė dalis sporto klubų atsidarys jau kitą savaitę, tačiau dalis dar palauks platesnių galimybių veikti. Mat dabar reikės užtikrinti 20 kv. ploto vienam asmeniui, o grupinėse treniruotėse galės dalyvauti tik 5 asmenys – tai mažoms studijoms yra našta.

„Sukaupti nuostoliai ir sudėtinga situacija tikrai nepadės net ir šiais metais atsistatyti į buvusius prieškarantinius ar priešpandeminius režimus. Bet kokiu atveju mes pradėsime teikti savo paslaugas, po truputį įsivažiuosime, kviesime klientus prisijungti, ir vis dar laukiame žadėtų valstybės subsidijų“, – tvirtino V. Šiugždinis.

Rinkoje vis dar tvyro neaiškumų, kas galės lankytis baseinuose – mat jie gali būti atverti tik mokymo tikslais.

„Dauguma operatorių susiduria su tuo, kad aptarnavimo srities darbuotojų reikia ieškoti iš naujo, juo skubėti apmokinti. Nes ilgą laiką nežinojome aiškių datų, kada atsidarysime. Tai sudėtinga organizaciniu požiūriu, valstybė paskelbė savaitę į priekį, tiek ir turime laiko atsidaryti. Bet kokiu atveju susitvarkysime, svarbiau pradėti veikti“, – kalbėjo V. Šiugždinis.

Jis patikina, kad sporto klubai norėtų tęsti diskusijas su institucijomis, kadangi nori įrodyti, kad gali veikti saugiai.

„Nesuprantame, kodėl grupinių užsiėmimų yra apribojimas tik 5 žmonėms – nors galbūt galėtų išlaikant tuos pačius kvadratinius metrus įtilpti ir daugiau, jei, pvz., yra didelė salė“, – stebėjosi ribojimais V. Šiugždinis.

Jis abejojo, ar sektoriuje galėtų augti kainos – artėja vasaros sezonas, kuris sporto klubams įprastai būna prastesnis. Tačiau viliasi skaičiais įrodyti, kad srityje nėra daug užsikrėtimų.

„Reikia bendradarbiavimo. Vyriausybei yra sunku įsigilinti ir suprasti kiekvieną verslą detaliai – priimkite dažniau pokalbiui, pasitarkite, ir tada galėsite priimti geriausius sprendimus, o ne eiti į konfliktą žvelgiant paviršutiniškai“, – Vyriausybei linkėjimą siuntė V. Šiugždinis.

„Multikino“ – svarstymuose, ar atsidaryti

„Multikino“ Rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas tikisi, kad po pusmečio karantino kino teatrai galės atsidaryti ilgesniam nei kelių mėnesių darbui

„Viso kino sektoriaus, tiek platinimo, tiek kino teatrų, situacija yra sudėtinga, ypač tinklinių kino teatrų, kurie yra prekybos centruose. Mums iš tiesų šitie 13 mėnesių, kai negalime vykdyti įprastos veiklos, yra labai sudėtingi. Mūsų kritimas yra 90 procentų. Veiklos perorientuoti negalime, nes turime sales, jas nuomojame, ir tose salėse nieko negali daryti“, – sako R. Bilinskas.

Jis paaiškina, kad kino teatras per pusę metų jau „suvalgė“ ne tik gautą paramą, bet ir ankstesnių uždarbių likučius.

„Mums reikia kažkaip negautas pajamas, fiksuotus kaštus už buvusį laiką kompensuoti, tai pažiūrėsime, kiek antrojo paketo parama bus veiksminga ir mums padės“, – tvirtina R. Bilinskas.

Kino teatrai galės užpildyti tik 30 proc. sėdimų vietų, kaip numatyta Vyriausybės nutarime.

„Esame šiokioje tokioje nežinioje ir neapsisprendime, ar mums verta atsidaryti, ir ar apsimokės, ar nebus tai didesnis nuostolis, nei neveikiant“, – sako R. Bilinskas.

Jis patikina, kad kino teatrai pasiūlytų naujus filmus, deramasi su platintojais, ir per kelias dienas bus atsakymai, kada kino teatrai galėtų atsidaryti. Jis teigė, kad bilietų kainų didinti nenorima.

„Tikiuosi šito dalyko tikrai neprireiks daryti. Nenorime nei drastiškai kelti kainų – tai atbaidytų tuos klientus, kurie norėtų sugrįžti. Visada didesnės kainos atitolina grįžimą. O žiūrovų mums reikia. Mums apskritai reikės iš naujo vieniems prie kitų priprasti“, – sako R. Bilinskas.

Galdikas: dalis žada ateiti, net jei snigs

Vilniaus barų „Piano Man“, „Gringo“, „Alchemikas“ bendraturtis, „The Bubbles. Champagneria“ įkūrėjas Saulius Galdikas patikina, kad tą patį ketvirtadienį, vos Vyriausybei nutarus leisti atverti lauko kavines, lankytojai ėmė kreiptis dėl rezervacijų.

„Tai emociškai pirma pozityvi žinia po tiek laiko. Tikimės, kad per kažkiek savaičių tų ribojimų bus mažiau, nes aišku, kad jie mums labai skausmingi. Viešojo maitinimo verslas yra skirtingas. Yra picerijos, kur gal mažiau kentėtų dėl ribojimų. Yra klubai, kurie net neatsidarys. Ir yra tokie tarpiniai variantai, kaip mes, baras, kuris ir maistą turime, bet vis tiek labiau dirbame vakariniu režimu. Mums tai praktiškai reiškia ką – galėsime dirbti daugiausiai 5 valandas, nes atsidarome po pietų, dirbame iki 21 val.“, – vertino S. Galdikas.

Anot jo, sunku įžvelgti tokio darbo „finansinės ar skaičių prasmės“, tačiau dabar svarbiau ne tai.

„Daugiau galvojame apie emocijas, kad pagaliau galime dirbti. Tai čia turbūt mums svarbiausia ir pozityvi žinia. Dėl tų pačių ribojimų – aš nelabai matau jų pagrįstumo, tarkime, laiko ribojimo, nes neturime įrodymų ar aiškių duomenų, pagrindžiančių, kodėl iki 21 val., o ne iki 22 val. ir panašiai“, – sako S. Galdikas.

Jis paaiškino, kad baras „Piano Man“ lauko staliukus atidarys „net ir sningant“.

„Mes jau, žinokit, atrašinėjame rezervacijas nuo ketvirtadienio. Matau, 6 žmonės planuoja ateiti, bet jiems turėsime rezervuoti tris staliukus. Kadangi yra dar vienas ribojimas, kuris mums yra labai aktualus, tai yra žmonių kiekis prie stalo, tai kol kas galima tik du prie stalo. Taip gaunasi, jei lauke turime 10 staliukų, įprastai galėtų sėdėti apie 40 klientų, tai dabar faktiškai dalini skaičių iš dviejų, ir turi 20 žmonių, kurie gali būti ribotą laiką“, – skaičiuoja S. Galdikas.

„Piano Man Outside“ terasos veikla, anot verslininko, priklausys nuo oro.

„Ten visiškai atvira terasa, ir, nors visi džiaugsmingai nusiteikę, kaip rašo klientas, ateisiu ir sningant, bet emocijai nuslūgus, turbūt visi suprantame, kad jei lis ir lauke bus plius 10 laipsnių Celsijaus, realiai lauko terasos neveiks“, – sako S. Galdikas.